500 tūkstančių. Paskaičiuota, kad tiek Lietuvos gyventojų gyvena skursdami ir neišsilaikytų, jei jų negelbėtų visokie maisto bankai ir kitos labdaringos organizacijos. Ir tokia situacija ne Afrikoje, o Europos Sąjungos šalyje.
Manoma, kad Baltijos kelyje prieš 20 metų dalyvavo apie milijonas lietuvių. Dabar kas antras jų bijo pagalvoti, kaip išgyvens rytojų. Jie tik mintyse keikia valdžią, o iš tiesų yra nusižeminę ir nulenkę galvas.
Prieš tą patį dabartinį premjerą, kuris niekuo nesiskundžia ir tautos pavydui statosi naują namą (suprask, reikia mokėti gyventi, Lietuva bankrutuos, o namas liks). Lenkiasi prieš tuos pačius parlamentarus, kurie į darbą ir atgal važinėja už mūsų visų pinigus išnuomotais džipais (nepykit, patiems reikėjo eiti į Seimą).
Paprastą lietuvį Seimas ir Vyriausybė mulkina (o jei tiksliau, tai šio žodžio pirmąją raidę „m“ reiktų pakeisti į „d“) ant kiekvieno kampo. O kodėl ne? Eilinis lietuvis juk paprastas, jis sąžiningai bando užsidirbti, kad išmaitintų vaikus. Kam tai rūpi?
Neseniai buvo paskelbta, kad Kaune iki metų pabaigos gali nebeužtekti lėšų pašalpoms ir įvairioms kompensacijoms. Žmonės nuvaryti į bankrotą paliekami likimo valiai. Pažiūrėkim iš kitos pusės – ar teko girdėti, kad seimūnų orgijoms su automobiliais ar Vyriausybės ir ministerijų puotoms būtų pranešta, kad neužtenka pinigų?
Klausimas kaip ir kvailas. Jiems visada yra rezervų. Nepykime, o džiaukimės, kad bent jie gali jausti gyvenimo skonį. Kad ir netekusio darbo šeimos su penkiais vaikais sąskaita. Kad ir apiplėšus tuos pačius pensininkus, kuriems jau pranešta, kad pensijos greičiausiai vėluos, nes „Sodra“ taip tikisi sutaupyti. O kodėl gi ne? Miestuose tik reikia pastatyti kuo daugiau šiukšlių konteinerių − ir Lietuva pragyvens. Lietuviai moka, jie išdidūs. Jie nesiskundžia. Jie moka kęsti. Kankinių tauta.
Kita vertus, nereikia pamiršti buvusio Vyriausybės vadovo raudonojo komisaro Gedimino Kirkilo. Jis išsiurbė visus barščių tirščius ir paliko tik skystimą. Andrius Kubilius jį išgėrė ir lietuviams paliko išlaižyti lėkštę. Tokia jau mūsų demokratija. Kam neliko, ką laižyti, čiulpkite didįjį pirštą. Ir tylėkite.
Ministrai dabar vienas per kitą bando mus įtikinti, kiek jų vadovaujamos ministerijos šiemet sutaupys. Tarkime, gal iš tikrųjų kažkiek sutaupys. Bet esmė viena – ar nors viena ministerija metų pabaigoje tas neva sutaupytas lėšas sugrąžins į biudžetą? Ar bus kaip visada – 13 atlyginimas, premijos, mašinų pirkimai, prašmatnūs vakarėliai Kalėdų ar Naujųjų metų proga?
Paimkime kad ir pernykštį teismų pavyzdį. Metų pabaigoje lengva ranka išsimokėjo teisėjai sau premijas, o vėliau pradėjo kaulyti pinigų – neva net telefonams neužtenka. Jei jau Temidės tarnai taip tyčiojasi iš mūsų, tai ko dar laukti?
Ko ta tauta vėl nepatenkinta? Ji vėl nori eiti prie Seimo, daužyti jo langus ir taip pareikšti savo nuomonę. Nedrįskite. Už kiekvieną išdaužtą langą jus vėl bandys kišti į kalėjimą, nepaisant to, kad kasdien tas pats Seimas spjaudo į jus. Ir jis bus nebaudžiamas. Prieš neviltį laimi įžūlumas.
Peršasi viena išeitis – galbūt išsirinkti diktatorių? Žmogų, kuris gal vogs mažiau už mūsų 141 parlamentarą, plius visus premjerus ir ministrus. Sutaupytume gal...
