Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka sako, kad kalba yra svarbiausia integracijos dalis, o Lietuva turi pati apsispręsti, ar kurs savo ateitį, ar tik prisitaikys prie vykstančių pokyčių.
Skundų dėl užsieniečių padaugėjo kelis kartus
Pasak A. Valotkos, per pastaruosius metus gyventojų nusiskundimų dėl lietuviškai nekalbančių darbuotojų skaičius išaugo itin ženkliai. „Anksčiau Kalbos inspekcija per metus gaudavo apie 50 skundų, o dabar jau per penkis mėnesius – apie 190–200 skundų. Krūvis yra tikrai padidėjęs“, – teigė jis.
Daugiausia gyventojų nepasitenkinimo sulaukiama dėl pavežėjų ir maisto kurjerių. Žmonės skundžiasi ne tik tuo, kad negali susikalbėti lietuviškai, bet ir tuo, kad dėl kalbos barjero kartais nukenčia paslaugų kokybė. Vis dėlto, pasak inspekcijos vadovo, ne visi paslaugas teikiantys asmenys privalo mokėti lietuvių kalbą.
„Pavežėjai privalo kalbėti lietuviškai, tačiau dėl kurjerių situacija yra kitokia. Teisės aktuose jų veikla apibrėžiama taip, kad jie iš esmės tik pristato siuntą ar maistą, todėl čia atsiranda tam tikra pilkoji zona“, – aiškina A. Valotka.
Jo teigimu, inspekcija nuolat bendradarbiauja su platformomis ir siekia, kad gyventojų problemos būtų sprendžiamos net ir tais atvejais, kai teisinis reguliavimas nėra iki galo aiškus.
Lietuva negali sau leisti kartoti kitų šalių klaidų
Kalbėdamas apie augančią migraciją, A. Valotka pabrėžia, kad užsieniečių atvykimas yra neišvengiamas, tačiau tai nereiškia, kad Lietuva turi atsisakyti savo kalbos ir kultūros. „Mes realybę galime kurti patys arba galime prie jos prisitaikyti. Tai priklauso nuo mūsų mentaliteto – ar mes esame šeimininkai, ar mes esame baudžiauninkai“, – sako jis.
Pasak A. Valotkos, Lietuvai reikalingi migrantai, tačiau jų integracija turi būti grindžiama aiškiomis taisyklėmis. „Mūsų kryptis turi būti aiški – integracija, taip pat ir kalbinė integracija. O kalba yra svarbiausia integracijos dalis“, – pabrėžia Kalbos inspekcijos vadovas.
Jis taip pat įspėja, kad Lietuva neturėtų kartoti kai kurių Vakarų Europos valstybių klaidų.
„Jeigu mes, būdami šeimininkais, leisime lipti ant stalo ir ant altoriaus ateiviams, tai mes nieko gero tikėtis negalime“, – sako A. Valotka.
Kalbos mokėjimo pažymėjimas – prieš pradedant dirbti
A. Valotkos teigimu, viena pagrindinių problemų šiandien yra tai, kad institucijos priverstos nagrinėti kiekvieną skundą individualiai, o tai sukuria didelę administracinę naštą. Pasak jo, daug paprasčiau būtų įvesti reikalavimą kalbos mokėjimą įrodyti dar prieš pradedant dirbti.
„Jeigu tu nori vežti žmones, tu parodyk kalbos mokėjimo pažymėjimą pagal nustatytą lygį. Kol neparodei, žmonių vežti negali“, – savo poziciją dėsto inspekcijos vadovas. Jis neslepia nusivylimo, kad tokie siūlymai iki šiol stringa institucijose. Jo nuomone, kalbos mokėjimo reikalavimai neturėtų būti vertinami kaip kliūtis verslui.
„Vertybės visada kainuoja“, – pabrėžia jis.
Diskusijose dažnai keliamas klausimas, kas turėtų finansuoti užsieniečių lietuvių kalbos mokymąsi – valstybė, darbdaviai ar patys atvykėliai. A. Valotka įsitikinęs, kad atsakomybę turi dalintis visos šalys. „Mes turime surasti finansinį balansą ir interesų balansą. Turi prisidėti ir darbdaviai“, – teigia jis.
Dalis Lietuvos įmonių jau dabar savo lėšomis organizuoja kalbos kursus užsieniečiams, tačiau inspekcijos vadovas mano, jog didžiausią motyvaciją išmokti kalbą turi rodyti patys atvykėliai.
„Jeigu žmogus atvyko ilgam, jeigu jis norės čia auginti savo vaikus, jeigu jis norės daryti karjerą, tai jo paties interesas mokytis lietuvių kalbos. Mes neturime sakyti, kad Lietuva turi išmokyti juos kalbėti lietuviškai. Ne. Jie privalo prakalbėti lietuviškai. O mes turime atverti jiems duris ir padėti“, – sako A. Valotka.
Lietuvių kalba nėra neįmanomai sunki
Neretai girdima nuomonė, kad lietuvių kalba yra viena sudėtingiausių pasaulyje, todėl užsieniečiams jos išmokti itin sunku, tačiau A. Valotka tokį argumentą vertina skeptiškai.
„Tie pasakymai, kad lietuvių kalba yra labai sunki ir neįmanoma išmokti, yra bobučių pasakos“, – teigia jis. Kaip pavyzdį jis pateikia užsienio studentus, kurie vos per kelis mėnesius geba bendrauti lietuviškai.
„Po dviejų mėnesių jie jau gali lietuviškai pasakyti savo adresą, telefono numerį, susikalbėti kasdienėmis temomis. Reikia tiesiog norėti“, – sako inspekcijos vadovas. Jis taip pat ragina ir pačius lietuvius su užsieniečiais dažniau kalbėti lietuviškai ir nebijoti draugiškai juos paskatinti mokytis kalbos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
