Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Mykolo Riomerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto ekspertas Tomas Karpavičius.
Ką Lietuva realiai prarado?
Kai tas Baltarusijos trąšų tranzitas buvo panaikintas, ką realiai Lietuva prarado?
T. Karpavičius: Kiekybiniais kriterijais kalbant, „Lietuvos geležinkeliai“ prarado apie 100 mln. eur. pajamų per metus, Klaipėdos uostas – šiek tiek virš 10 mln., o privatūs verslai, kaip „Birių krovinių terminalas“, irgi tikriausiai netoli 100 mln. eur. pajamų, bet vėlgi, mes suprantame, kad pajamos nėra pelnas. Tie 200–250 mln. eur. nėra tai, ko tiesiogiai neteko valstybė, nes valstybė vis tiek tas pajamas gautų per dividendus, jeigu tai valstybinės įmonės, per pelno mokestį ar per darbuotojų darbo užmokesčio mokesčius. Tad ta suma geriausiu atveju būtų kelios dešimtys milijonų eurų.
Kitas dalykas, kad „Lietuvos geležinkeliai“ iš esmės atstatė tai, ko neteko – atidarė naujas rinkas: Latviją, Estiją, Ukrainą, Lenkiją, Austriją, taip pat Čekiją – tie skaičiai yra labai panašūs, galbūt pelno rodikliai šiek tiek mažesni.
Klaipėdos uostas taip pat šiek tiek diversifikavo veiklą: didelis dėmesys konteinerinei logistikai, vadinamajam „Ro-Ro“ segmentui, energetikai, o „Birių krovinių terminalas“ šiek tiek pakeitė kryptį ir daugiau su grūdais dirba.
Tad iš esmės tai, ko mes netekome, daugiau ar mažiau yra kompensuota. Nėra taip, kad būtų atsivėrusi kokia nors didžiulė skylė. Kitas dalykas, jeigu Lietuvos BVP yra apie 80 mlrd. eur., tai tos kelios dešimtys milijonų eurų nieko iš esmės nekeičia. Kalbos apie tų pinigų skyrimą gynybos biudžetui, kai gynybos biudžetas yra apie 5 mlrd. eur., vėlgi, kelios dešimtys milijonų nieko iš esmės nepakeičia.
Įspėjo dėl Rusijos įtakos Lietuvoje
Virgi, norėčiau ir jūsų paklausti apie tuos teiginius, kad jei atnaujintume tranzitą, tuos pinigus galėtume panaudoti gynybai. Kaip jūs tai vertinate, ar tai jums skamba logiškai?
V. Valentinavičius: Pono Žemaitaičio tikrąjį dėmesį gynybai mes žinome iš balsavimo dėl Kapčiamiesčio poligono – mažiausiai, kas jam rūpi, tai Lietuvos gynyba. Čia tik toks į vėją metamas pasiteisinimas, kodėl jis siekia to kalio tranzito, o kalio tranzito jis siekia todėl, kad, iš principo, jis yra prorusiškas politikas iš prigimties ir natūraliai gina bet kokius Rusijos interesus.
Čia dar pridėčiau tai, kad yra toks veikėjas kaip Udovickis Klaipėdoje, kuris valdo „Birių krovinių terminalą“ ir realiai yra Baltarusijos kalio gamintojų lobistas čia, Lietuvoje. Jis neabejotinai remia Žemaitaitį ir jo partiją, o atitinkamai iš tos paramos Žemaitaitis dar entuziastingiau gina kalio tranzitą. Mes vietoj pelno gauname nuolatinę problemą, kad Lietuvoje yra realios jėgos, kurios disponuoja finansinėmis lėšomis ir įtaka bei bando paveikti politinį procesą.
Rusijos tikslas visose pasienio valstybėse yra bandyti daryti įtaką, bandyti paveikti rinkimų rezultatus, kaip mes tai matėme Moldovoje ar Rumunijoje, o jeigu jau rinkimų rezultatų nepavyksta pakeisti, tai bent sukelti kokį nors chaosą ir jovalą bei atitinkamai demonstruoti savo galią.
Juo labiau dabar yra klasikinė situacija – čia užklydo amerikietis, nusileidęs iš kosmoso, kuris bando spręsti regiono saugumo problemas, kurios čia tęsiasi dešimtmečius, jis pradeda netyčia žaisti Baltarusijos ir Rusijos naudai, tad kodėl jiems tuo nepasinaudoti?
Aišku, iš Rusijos ir Baltarusijos pusės bus spaudimas, panaudojant visus įrankius čia – pradedant Udovickiu ir baigiant atskirai paimtais ekspertais bei tuo pačiu Žemaitaičiu, kodėl nepabandžius vėl padaryti cirko iš Lietuvos politikos.
Ar dialogas su Baltarusija dar įmanomas?
Ar santykiai su Baltarusija įmanomi dabar, jeigu būtų išpildytos tos minėtos sąlygos? Prezidentas Nausėda minėjo, kad 4 savaites nebus neteisėtų migrantų, nebus kontrabandinių balionų, tada galbūt būtų galima apie kažką kalbėti ar bent ką nors inicijuoti. Ar tai išvis yra įmanoma?
V. Valentinavičius: Teoriškai įmanoma – Lukašenka staiga prabunda, prablaivėja ir nusprendžia būti geru. Krikščionišku požiūriu bet kuris žmogus gali pasitaisyti ir atsiversti, bet žiūrint realistiškai, mes turime labai turtingą patirtį.
Ne vienas žmogus bandė atskirti Lukašenką ir Baltarusiją nuo Rusijos. Čia ir Dalia Grybauskaitė buvo su juo susitikusi, ir Andrius Kubilius dviračių žygiu važiavo per Baltarusiją ir susitiko su Lukašenka Minske.
Lukašenka per visą susitikimą jiems „varė ant rusų“, norėdamas įtikti pašnekovams, o kas būdavo po to? Po to visą laiką būdavo Astravo elektrinė, migracija ir taip toliau. Iš visų šitų gerų žmonių bandymų kažkaip gražiai sugyventi, viskas baigdavosi niekuo – Baltarusija toliau darydavo ką daro, režimo kaita nevyksta, viskas eina tik blogyn.
Baltarusijos ir Rusijos požiūris į Lietuvą ir Baltijos valstybes yra toks pat ir tik blogėja. Turint galvoje, kad dabar Rusijoje yra kilusi tokia propagandinė isterija dėl rusų persekiojimo Baltijos valstybėse, ši neva susitaikymo su Baltarusija politika įgauna labai keistą prasmę. Kai visa Rusija iš aukščiausių Kremliaus tribunolų varo visais įmanomais būdais, čia kalbėti apie kažkokį dialogą nėra jokios prasmės.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
