Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pripažįsta, kad šią diskriminuojančią bilietų pirkimo tvarką reikėtų keisti, bet į jos rekomendacijas ar keleivių skundus Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ (dar žinoma kaip „Judu“) dėmesio nekreipia. Kodėl?
Neturint išankstinio bilieto tenka mokėti visą kainą?
Vilnietis Giedrius (vardas – pakeistas) papasakojo, kad jo mama – pensinio amžiaus, todėl neturi išmaniojo telefono ir bilietų per programėles nusipirkti negali. Grynaisiais iš vairuotojo bilietų pirkti taip pat nebegalima.
Tuo metu pačiame autobuse, prie komposterio priglaudus banko kortelę, galima nusipirkti tik vieną ir tik vienos rūšies bilietą – visos kainos 60 min. trukmės. Tai reiškia, kad keleiviai, kuriems priklauso 50 ar 80 proc. lengvatos, jų negauna, o pasirinkti, pvz., 30 min. bilieto, irgi nėra galimybės.
„Išeina, kad vyresniems žmonėms, kurie neturi programėlių ir nori įsigyti VT bilietus su jiems priklausančia nuolaida, yra vienintelė išeitis – gaišti laiką specialiai einant į tam tikrus kioskus ar kitas specifines prekybos vietas pirkti VT bilietų.
Kol kiti keleiviai, turintys programėles, gali laisvai viską su nuolaidomis ar be jų patogiai nusipirkti autobuse“, – rašė Giedrius.
Pasak jo, tai rodo, kad sąlygos keleiviams yra ne vienodos, kadangi daugelis vyresnių keleivių, kuriems aktuali lengvata, neturi išmaniųjų. Jei iš anksto neturi nusipirkęs bilieto, o išmanaus telefono nenaudoji, tuomet lengvata tau nepriklauso – esi priverstas pirkti visos kainos bilietą.
O, jei neturi banko kortelės, tuomet apskritai negali įsigyti bilieto autobuse – tik gyvai kioskuose, kurie nebūtinai yra šalia stotelių, taigi į juos reikia vykti specialiai:
„Kodėl senyvo amžiaus žmonėms reikia papildomai vaikščioti? Kur žiūri atsakingos institucijos? Ar tokios visokios įmonėlės gali priimti tik sau palankius sprendimus, nors kalbame apie viešąjį transportą?“
Pripažino – ši bilietų pirkimo tvarka yra diskriminacija
LGKT Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius sutiko, kad tokia bilietų įsigijimo tvarka išties daliai žmonių, nesinaudojančių programėlėmis ar banko kortelėmis, sukuria papildomų sunkumų, o kai kuriais atvejais iš viso užkerta kelią įsigyti bilietus:
„Tvarka, kai viešajame transporte bekontakte mokėjimo kortele galima įsigyti tik vieno tarifo važiavimo bilietus, diskriminuoja pensinio amžiaus žmones ar asmenis su negalia, kurie neturi galimybės pasinaudoti jiems priklausančiomis nuolaidomis.“
Pasak M. Morkevičiaus, dar 2024 m. pabaigoje tarnyba konstatavo, kad Vilniaus savivaldybės sprendimas panaikinti galimybę įsigyti bilietus už grynuosius pinigus troleibusuose ir autobusuose diskriminuoja vyresnio amžiaus asmenis.
Savivaldybė buvo pripažinta pažeidusi Lygių galimybių įstatymo nuostatas. Kartu su sprendimo išvadomis įstaigai buvo išsiųsta rekomendacija sudaryti sąlygas įsigyti bilietus ne tik elektroniniu būdu.
„Gyventojų užklausų dėl bilietų įsigijimo tvarkos sulaukiame periodiškai. Vilniaus savivaldybei išsiųstos rekomendacijos, taip pat pakartotinės užklausos. Su savivaldybe ryšį palaikome nuolat.
Deja, įstaiga kol kas nesiruošia imtis pokyčių, argumentuodama tuo, kad yra sudarytos galimybės už grynuosius pinigus įsigyti transporto bilietus fizinėse platinimo vietose“, – neslėpė LGKT atstovas.
Vis tik tarnyba tokį argumentą vertina skeptiškai, kadangi sostinėje atstumai tarp stotelių ir bilietų įsigijimo vietų neretu atveju yra dideli, ypač – atokiau nuo miesto centro esančiuose mikrorajonuose:
„Tai gali sudaryti ženklias kliūtis naudotis viešuoju transportu vyresniems žmonėms, turintiems sveikatos ar kitų su amžiumi siejamų problemų, taip pat žmonėms su negalia.“
„Judu“ nemano, kad bilietų pirkimo tvarka diskriminuoja
„Susisiekimo paslaugų“ atstovės žiniasklaidai Eglės Krušinskaitės teigimu, tiek „Judu“, tiek Vilniaus savivaldybei esą yra svarbu užtikrinti, kad VT galėtų naudotis visi keleiviai, nepriklausomai nuo amžiaus, technologinių įgūdžių ar atsiskaitymo įpročių.
Paklausta, kodėl nėra atsižvelgiama į tarnybų rekomendacijas pakeisti bilietų įsigijimo tvarką, atstovė atsakė taip:
„Tarnybų rekomendacijos nėra ignoruojamos – jos yra vertinamos ir analizuojamos kompleksiškai, atsižvelgiant tiek į keleivių poreikius, tiek į viešojo transporto sistemos saugumą, efektyvumą ir tarptautinę praktiką.“
Pasak E. Krušinskaitės, „Judu“ nepritaria vertinimui, kad šiuo metu galiojanti bilietų įsigijimo tvarka būtų diskriminuojanti.
Ji vardijo, kad šiuo metu Vilniuje taikomas modelis numato kelis realius bilietų įsigijimo būdus: tiek elektroninius mokant kortele (programėlės, savitarna), tiek fizinius mokant kortele ar grynaisiais.
Todėl, kaip pabrėžė pašnekovė, galimybė naudotis viešuoju transportu nėra apribota tik skaitmeninėmis priemonėmis:
„Asmenys, nesinaudojantys išmaniosiomis technologijomis, turi galimybę pasiruošti kelionei iš anksto ir naudotis viešuoju transportu lygiomis sąlygomis.“
Taupymas – svarbiau nei žmonės?
Paklausta apie diskriminaciją dėl bilietų įsigijimo Nacionalinės Bočių bendrijų asociacijos pirmininkė Vilija Tūrienė paminėjo ir neseniai nuvilnijusį senolių pasipiktinimą nauja geležinkelio bilietų pirkimo tvarka, kai stotyse buvo panaikintos bilietų pardavimo kasos.
„Taip, dabar važiavimas viešuoju transportu sostinėje tapo iššūkiu tiems pensininkams, kurie neturi išmaniųjų telefonų. Natūralu, jie neturi jokių programėlių, gal niekada jų ir neturės, todėl per jas pirkti VT bilietų negali.
Grynaisiais pas vairuotoją bilietų nusipirkti taip pat nebegalima. Tokia yra progreso kaina“, – kalbėjo V. Tūrienė.
Ji prisimena, kad anksčiau komposterio ekrane buvo pasirinkimo galimybė, kai galėjai įsigyti bilietą su nuolaida. O dabar keleiviai, kuriems priklauso 50 ar 80 proc. lengvatos, jų negauna, taip pat dingo ir 30 min. bilieto pasirinkimo galimybė.
„Taip, įstatymas įvardija, kad „diskriminacija pagal amžių gali būti kliūtimi... pagyvenusiems žmonėms gaunant paslaugas“. Suprantame, nūnai skaitmenizacija ir ekonomiškas taupymo režimas – labai svarbūs.
Taupant galime net pasiūlyti uždaryti tokią instituciją, kaip Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nes tarnybos balsas didelės įtakos neturi, dažnai – tik patariamasis.
Na, panašiai kaip ir mūsų, tik mes valstybės finansavimo negauname“, – pabrėžė asociacijos pirmininkė.
Ar žada ką nors keisti dėl viešojo transporto bilietų?
LGKT tyrimo duomenimis, 3 iš 10 vyresnių nei 55 metų amžiaus apklaustųjų susiduria su sunkumais įsigydami tarpmiestinių autobusų bilietus internete ar programėlėje, taip pat savitarnos mokėjimų terminaluose.
Tuo metu 32 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems sunku nusipirkti viešojo transporto bilietą programėlėje ir jį pažymėti.
Anot M. Morkevičiaus, reikėtų užtikrinti, kad būtinosios ir viešosios paslaugos būtų prieinamos alternatyviais, realiai veikiančiais būdais. Beje, šią nuostatą neseniai yra išreiškęs ir Seimo Žmogaus teisių komitetas.
E. Krušinskaitė atkreipė dėmesį, kad atsisakius vairuotojo, kaip „kasininko“, funkcijos paspartėjo keleivių laipinimas, padidėjo saugumo, sumažėjo vėlavimai ir administravimo kaštai.
„Vairuotojo pagrindinė užduotis – saugiai ir punktualiai vežti keleivius. Tokia praktika yra plačiai taikoma daugelyje Europos miestų, kur bilietai įsigyjami iš anksto arba per komposterius, dažnai – tik visos kainos“, – pridūrė pašnekovė.
Ji paminėjo, kad Vilniuje veikia 167 fizinės bilietų platinimo vietos, kurių tinklas yra nuolat plečiamas:
„Šiuo metu prioritetas – toliau plėsti fizinių bilietų platinimo vietų tinklą ir užtikrinti, kad keleiviai turėtų aiškią, patogią ir saugią bilietų įsigijimo sistemą, leidžiančią naudotis viešuoju transportu nepriklausomai nuo technologinių galimybių.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
