„Vėlų vakarą grįžusi iš darbo radau išdaužtą langą ir sujauktus namus. Nuostolis nebuvo itin didelis, bet jausmas, kad kažkas vaikščiojo po namus ir kuitėsi po mano daiktus, persekioja iki dabar“, – pasakoja nemalonų įvykį prisiminusi Klaipėdos gyventoja Regina G. Individualios statybos mediniame name gyvenanti moteris nesirūpino būsto apsauga, mat kaip ir daugelis žmonių buvo įsitikinusi, kad jai taip nenutiks.
Nusikaltimų padaugėja šventinėmis dienomis
Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiasis tyrėjas Andžej Jankevič prasitaria, kad vagystės dažniau susijusios ne su pailgėjusiu tamsiu paros metu, bet atostogomis ir žmonių nebuvimu namuose. Policijos atstovo teigimu, lapkričio ilgąjį savaitgalį įvyko beveik dvigubai daugiau vagysčių nei įprastai. Pareigūnas pripažįsta, kad policiją neramina ateinančių švenčių – Kalėdų ir Naujųjų Metų – periodas. Laisvos šventinės dienos – pats darbymetis ilgapirščiams. Tiesa, nemalonių situacijų galima išvengti imantis elementariausios saugumo priemonės – užsirakinti duris, mat, šeimininkams atsipalaidavus, vagys tikrina jų budrumą ir be vargo patenka į namus. Tokiu atveju pagrobiama tai, kas yra arčiausiai durų: rankinės, striukės, kuriose neretai paliekamos piniginės. „Niekas negali panaikinti to nemalonaus jausmo, kad jūsų namuose lankėsi svetimas žmogus, todėl svarbu pasirūpinti savo saugumu jau dabar“, – perspėja A. Jankevič.
Jautriausia būsto vieta – langai
Nors Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, apiplėšimų kasmet mažėja, vagystės sudaro didžiąją dalį kriminalinių nusikaltimų. „Jautriausia namo vieta, pro kurią patenka vagys yra langai. Jeigu namuose yra vitrininis langas, vagis greičiausiai rinksis jį, kadangi tai yra greita, daug vietos ir patogu viską išsinešti“, - sako A. Jenkevič.
Įsibrovimo per langus tikimybę sumažina grotos. Tiesa, jas vis dažniau keičia apsauginės žaliuzės, montuojamos lango išorėje. Patekimą į patalpas apsunkina specialios apsauginės plėvelės, kurios gali būti klijuojamos ant langų, vitrinų, stiklinių balkono durų. „Skaidrios plėvelės, kurių plika akimi nesimato, apsaugo stiklą nuo mechaninio poveikio, tuo padidindamos patalpų saugumą bei pristabdydamos stiklo skilimą nuo smūgio iki 3 kartų“ – pasakoja plėvelės.lt direktorė Živilė Vaitkūnienė.
Svarbu laimėti laiko
Žaibiška vagystė trunka vos 5-7 minutes, tad gerai apgalvotam įsilaužimui signalizacija neužvers jokių durų. Neretai, atvykus policijai ar saugos tarnybai, nusikaltėlių pėdos būna seniai ataušę. „Nėra tokių apsaugos priemonių, kurių nebūtų galima įveikti. Apsaugos priemonės dažniausiai naudojamos ne tam, kad jos būtų neįveikiamos, bet tam, kad kuo ilgesnį laiko tarpą žmogus negalėtų patekti į teritoriją, patalpą, privačią erdvę. Jeigu įsidėjote šarvuotas duris, nereiškia, kad jų neįmanoma įveikti, tačiau laiko tam reikia žymiai daugiau. Kuo didesnis laiko tarpas, tuo didesnė tikimybė, kad atlikdamas nusikaltimą, vagis paliks pėdsakus, pastebės kaimynai, spės atvažiuoti policija ar apsaugos ekipažas“, – pasakoja A. Jankevič.
Jei aukos atveju būtų buvusi ant langų užklijuota plėvelė, kitos apsaugos priemonės bei įdiegta signalizacija, pastaroji būtų sureagavusi nuo stipraus smūgio, o išdaužti langą plėšikui prireiktų kur kas daugiau pastangų. Pasak pareigūno, labai svarbu sutarti su kaimynais, steigti saugios kaiminystės zonas ar kurti bendrijas, susipažinti ir pasitarti, kad pastebėję ką nors įtartino, nedelsdami praneštų Jums ar policijai.
Nors ilgapirščiams neįmanomų kliūčių nėra, nelaimei galima užbėgti už akių. Visų pirma, reikia būti budriems, nepalikti atidarytų langų ar atrakintų durų, atkreipti dėmesį į dažnai besilankančius „prekybininkus“ ar teritoriją apžiūrinėjančius praeivius. Ir, žinoma, kiek leidžia galimybės, pasirūpinti būsto saugos priemonėmis bei draudimu.
