Varvanti nosis, varginantis kosulys, silpnumas ar temperatūra – tokie simptomai žiemą nieko nenustebins, mat šaltuoju metų lauku itin dažnai siaučia gripas ir peršalimo ligos. Vidutiniškai tris keturis kartus per metus suaugęs žmogus suserga peršalimo ligomis. Kartais stipriau, kartais silpniau – kaip pasiseka ir kokį imunitetą turime. Peršalimo ligos – vienos dažniausių ligų šaltuoju ir drėgnuoju metų laiku, nes joms būdingas sezoniškumas.
Gripas ar peršalimas?
Ne kartą veikiausiai girdėjote sakant „truputį peršalau, tikriausiai koks gripas prikibo“, kad ir kaip ten bebūtų, peršalimas dažnai dėl simptomų panašumo yra maišomas su gripu. Anot medikų, gripas tai daug rimtesnė liga, kuri negydoma ar netinkamai gydoma gali sukelti rimtų komplikacijų, o itin retais atvejais šis susirgimas gali būti mirtinas. Peršalus, kaip ir sergant gripu, paprastai pasireiškia čiaudulys, kosulys, galvos skausmas,gerklės skausmas, sloga, bendras silpnumas ir kt. Pagrindinis skirtumas tarp gripo ir peršalimo yra karščiavimas. Peršalimo metu karščiavimas yra nežymus, gali jo ir visai nebūti, o sergant gripu temperatūra dažniausiai pakyla daugiau nei 38 laipsniai. Specialistai įspėja, kad tokiu atveju nereikia griebtis antibiotikų, nes tai virusų sukeliamas susirgimas, o antibiotikai virusų neveikia.
Kaip padėti sau
Jeigu pakilusios temperatūros negalite ištverti, reikia ją mažinti vaistais, rekomenduojama rinktis vieną saugiausių preparatų – paracetamolį. Tik nereikia pamiršti, kad jo negalima gerti dažniau nei kas 4–6 val. ir ne daugiau kaip 4 g (8 tabletes po 500 mg) per parą.
Visų pirma nereikėtų eiti į darbą, kur galite apkrėsti kitus. Jeigu būtina būti darbe, derėtų dėvėti chirurginę veido kaukę, kuri apsaugos jūsų bendradarbius nuo apsikrėtimo. Kai neisite į darbą, galėsite pagulėti, pailsėti, pamiegoti, gerti daug šiltų skysčių. Šios paprastos priemonės labai efektyviai padeda sutrumpinti sirgimo laiką ir sumažinti komplikacijų pavojų. Peršalus labai tinka įvairios vaistažolių arbatos – čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių, šeivamedžių, šalavijų. Imunitetą stiprinti padeda ežiuolės preparatai, bičių produktai, žuvų taukai, vitaminas C.
Gerklės skausmą galima malšinti pastilėmis, vietinio poveikio purškalais, skalavimu, inhaliacijomis. Vienas iš pačių paprasčiausių, tačiau lengvai prieinamų ir patogių būdų, – gerklės skalavimai su druskos tirpalu. Stiklinėje šilto vandens ištirpinkite šaukštelį druskos ir šiuo tirpalu skalaukite gerklę.
Sezoninis gripas ir epidemijos
Sezoninis gripas – užkrečiama virusinė liga, žiemos mėnesiais Europoje dažniausiai tampanti epidemija.
Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 3-iąją šių metų savaitę padidėjo net 25 proc. – užregistruoti 89,6 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro turimais duomenimis, prieš tai buvusią savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 67,2 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis buvo daugiau nei dvigubai mažesnis.
Kai kuriuose regionuose sergančių gripu skaičius jau pasiekė kritinę ribą ir skelbiama gripo epidemija. Epidemija skelbiama, kai sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis siekia 100 susirgimo atvejų, tenkančių iš 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. visų atvejų.
Epidemijos metu ribojamas masinių renginių organizavimas bei jų lankymas, nerengiamos pamokos mokyklose, kurių nemaža dalis auklėtinių suserga. Laikinai uždaromos ir vaikų darželių grupės, jei tik to prireikia saugant auklėtinius nuo susirgimų gripu bei ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
Kaip sumažinti gripo riziką?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Medikai primena, kad dar nevėlu skiepytis nuo gripo. Taip pat rekomenduojama dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, vengti masinio žmonių susibūrimo vietų, kosint ir čiaudint prisidengti burną, neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ir burnos, gerai vėdinti patalpas.
