Tauragėje į Akacijų gatvės 10-ąjį namą įvairių tarnybų darbuotojai aiškintis konfliktų atvyksta dažnai. Dabar ginčijamasi dėl duobės.
Konfliktų priežastis – bendrai naudojamas sklypas
Name gyvena dvi šeimos, viena jų, Stungevičiai, yra dalies namo savininkai, kita – Dumašiai – neseniai mirusios bendrasavininkės Liudos Zikaitės giminaičiai.
Namas registruotas dviejų savininkų vardu, o nedidelis 5 arų sklypelis po pastatais ir aplink juos yra bendro naudojimo. Jo niekaip neįmanoma padalinti, nes sublokuoti trys ūkiniai pastatai priklauso skirtingiems savininkams: abu galiniai – vienam, vidurinis – kitam.
Namas kadaise stovėjo dideliame sklype, turtą valdė viena šeima. Po skyrybų namas ir sklypas buvo padalinti, vieną dalį įsigijo L.Zikaitė, kitą – Čeliauskai, kiemu naudotis buvo numatyta bendrai. Čeliauskai savo sklype pasistatė ūkinį pastatą, atskyrė dalį sklypo, ūkinį pastatą rekonstravo į gyvenamąjį namą. Dabar jie turi savo atskirą valdą. O turėtą dalį namo su bendro naudojimo sklypu pardavė kitiems. Naujiesiems savininkams atiteko dalis gyvenamojo namo, ūkinis pastatas ir teisė bendrai su kitu bendraturčiu naudotis 5 arų sklypu, o iš pirmųjų pastato savininkų namo dalį pirkusi L.Zikaitė turėjo teisę naudotis bendru sklypu ir dar nuosavybės teise turėjo keletą arų žemės.
Prieš šešerius metus namo dalį ir teisę naudotis bendru sklypu įsigijo Stungevičių šeima.
Mano, kad užsiėmė per daug kiemo
Antanas Stungevičius „Tauragės kurjerio“ redakcijai pranešė apie pavojingą situaciją – esą kaimynas paliko blogai uždengtą nebenaudojamą vietinės kanalizacijos įrenginį. Teigė, kad duobė yra išsikišusi į valstybinę žemę, kelia pavojų aplinkiniams, trukdo jam remontuoti ūkinį pastatą, jis neturi kur laikinai sandėliuoti malkų, todėl sukrovė prie gatvės. Siekia, kad kaimynas duobę užkastų. A.Stungevičius, turintis teisę naudotis tik bendru sklypu, šnairuoja į Dumašius, kurie ant bendro sklypo laiko lentas, nevažiuojantį automobilį, turi porą esą nelegalių laikinų statinių, nebereikalingą lauko tualetą, neužkasa nebereikalingos vietinės kanalizacijos įrenginio, nors turi galimybę dalį savo daiktų pasidėti kitur – šalia bendro naudojimo sklypo turi keletą arų nuosavos žemės. A.Stungevičius neslėpė, kad, kreipdamasis į statybų inspektorių, privertė namo bendrasavininkius nugriauti nelegalią seną pašiūrę.
Užsispyrėliai susidūrė prie duobės
„Tauragės kurjerio“ pakalbintas Jonas Dumašius aiškino:
– Aš čia tik gyvenu, joks nekilnojamasis turtas man nepriklauso. Savininkė L.Zikaitė, mano žmonos mama, neseniai mirė. Ką aš žinau, gal ji turtą kam kitam, o ne mano žmonai, paliko?
Paskui ėmė pasakoti, kad neįmanoma taikiai sutarti su A.Stungevičiumi, esą jis savavaliauja – bendrame sklype augančias obelis apgenėjo kaip stulpus, o vėliau nukirto, nuolat jį užgaulioja.
Taip kalbėdamas jis įrodė, kad čia visgi jaučiasi esąs šeimininkas.
– Taip, aš buvau globėjas ir turto valdytojas, o mirus savininkei, kol neišspręsti reikalai dėl turto paveldėjimo, esu niekas, – samprotavo J.Dumašius.
Tačiau jo žmona Ona sakė esanti vienintelė L.Zikaitės duktė, todėl neturėtų kilti keblumų dėl turto paveldėjimo.
J.Dumašius teigė neketinantis vykdyti kaimyno prašymo užtaisyti duobę.
– O jeigu man vėl reikės naudotis vietine kanalizacija? – lyg juokais, lyg rimtai klausė.
Teigė duobę uždengęs mediniu dangčiu, o jį išardęs A.Stungevičius, kad būtų bjauriau.
Vienas – su diktofonu, kitas – su benzinpjūkliu
J.Dumašius demonstruoja ir teisinį pasikaustymą, teigia teisines žinias sukaupęs ilgai būdamas draugiškojo teismo pirmininku. Bet jos nepadeda geriau sutarti su kaimynu, spręsti problemas.
J.Dumašius kaimynui irgi turi nemažai priekaištų. Vienas jų – bendro naudojimo sklype augančias dvi obelis nupjovė. Paskutinę – šį pavasarį, ją pjaunant kilo konfliktas, esą A.Stungevičius jį su benzinpjūkliu vaikėsi, todėl teko kreiptis į policiją. J.Dumašius teigė konfliktinius pokalbius su kaimynu įrašinėjantis. Kartu pasiklausėme įrašo, ką jiedu vienas kitam sakė kilus konfliktui dėl pjaunamos obels. Įrašą būtų galima transliuoti kaip šiuolaikinės lengvo turinio buitinės radijo pjesės įrašą.
Nežada nusileisti
J.Dumašius turi daug panašių įrašų, jie sunumeruoti. Tačiau, suprantama, tai nepadės tarp kaimynų atstatyti santaikos.
Mums kalbantis O.Dumašienė į kalbą nesikišo, pasakė tik vieną sakinį:
– Kaimynas žino, kad yra įrašinėjamas, dabar vengia ką nors sakyti, bet pro šalį eidamas bent pirštą ties smilkiniu pasukioja...
J.Dumašius skundžiasi, kad kaimynas automobiliu užstato katilinės duris. O A.Stungevičius jam turi daugiau priekaištų – dėl duobės, netinkamai įrengto stogo ir t.t. Jis tikina, kad kiekvieną žodį įrašinėjantis kaimynas jį provokuoja.
– Rašė policijai, kad papjauti norėjau, o ko jis prie manęs lindo? Jis mėgsta mane provokuoti, kad tik daugiau šnekėčiau. Sakysim, skaldau malkas, o jis atėjęs ilgai erzina – neišlaikius nervams gali kirvuku mostelėti, – ramiai samprotavo A.Stungevičius.
Matyt, nebus taikos Akacijų g.10. Žmonės gadins vieni kitiems nervus, nuo to kentės ir aplinkiniai – vieni bus priversti klausytis, kiti – eiti aiškintis.
Jovita STRIKAITIENĖ