Tokius skaičius regintys parlamentarai griebiasi už galvos ir rėžia, kad šiuolaikinis jaunimas žino tik teises, o ne pareigas.
Kristijonas ir Danielius Lietuvos kariuomenėje tarnauja bemaž pusę metų. Dragūnų batalione Klaipėdoje tarnaujantys vyrai pripažįsta, kad nesitikėjo, jog per tokį trumpą laiką išmoks ir disciplinos, ir taps kur kas fiziškai stipresni.
„Kas sunkiausia pradžioje būna, tai į tą režimą įeiti: anksti keltis, skubėti visur, bet pripranti prie to“, – tikino jaunesnysis eilinis Danielius.
Šaukiami net su sveikatos problemomis
Šauktinių kasdienybė – nelengva. Nuo intensyvių pratybų miškuose per klampų sniegą iki oro gynybos subtilybių ir nuolat aplink zujančių naikintuvų.
Pijus karo tarnybą atliko Radviliškyje oro pajėgų batalione. Vyras pasakoja, kad tarnavo, nors turėjo nedidelių sveikatos problemų.
„Turėjau problemų su keliais. Kai atėjau į medicininę patikrą pasakė, kada esu tinkamas, sudėjo štampus ir viskas“, – pasakojo tarnybą baigęs šauktinis P. Ermolavičius
Nors ir turi problemų dėl kelių, Pijus ištarnavo visus 9 mėnesius be pasiteisinimų. Ne taip kaip keli tūkstančiai šauktinių, kuriems vien pernai surašyta 14 tūkstančių protokolų už karo prievolės nevykdymą. Kai kurie prievolininkai bausti net po keletą kartų.
„Tai susimokėjus baudą, jie nuo tolesnės atsakomybės neatleidžiami ir toliau turi vykdyti nurodymus“, – paaiškino Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
„Manau, kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga ir atsakomybė yra atlikti tarnybą“, – tvirtai pareiškė jaunesnysis eilinis Kristijonas.
Na, kai kuriems jaunuoliams tai nė motais. Dėl 450 šauktinių yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Šie jaunuoliai nepaisydavo nurodymų atvykti pasitikrinti sveikatos, nesitikrindavo, ar yra šauktinių sąraše, iš esmės, ignoruodavo viską, kas susiję su karo prievole. Nuo tokio elgesio, pasirodo, jaunuolių nestabdo net baudžiamosios bylos.
„Man tai kelia nerimą ir, mano supratimu, dabartinis jaunimas tiesiog galbūt yra taip išauklėtas, kad jie žino savo teises, bet pareigų nežino“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius.
Pateikia netikrus dokumentus
Didžioji dalis baudų už karo prievolės nevykdymą siekė nuo keliasdešimties eurų iki kelių šimtų, ar net tūkstančio eurų. Vis dėlto jaunuoliai tarnybos bando išvengti ir kitais būdais – meluoja medicininei tarnybai, pateikia netikrus dokumentus iš užsienio apie sveikatos būklę.
„Jeigu medicinos ekspertai ar gydytojai mato, kad pažyma kelia abejonių, tai jie turi pilną teisę nusiųsti karo prievolininką papildomam ištyrimui“, – dėstė A. Balčiūnas.
Pasak buvusio kariuomenės vado Arvydo Pociaus, dažnai jaunuoliai karo medikams ištraukia psichologinių sutrikimų kortą – teisina save, kad nėra tinkami tarnybai, nes serga įvairiomis psichologinėmis ligomis. Tokių yra maždaug pusė iš turinčių sveikatos problemų.
„Jeigu jis išvengia karo tarnybos dėl psichinių susirgimų, tai reiškia, kad ir civiliniame gyvenime jis negali vairuoti automobilio ar gauti leidimo ginklui“, – pabrėžė A. Pocius.
Į sveikatą atsižvelgia ne visada
Tuo metu tarnybą baigęs Pijus pateikia ir kitą kariuomenės pusę – kai medicininį patikrinimą praėję jaunuoliai staiga tarnybos metu tarnauti nebegali dėl sveikatos problemų.
„Pas mus vienas su širdimi problemų turėjo, jis padaro apšilimą – iki 180 spaudimas pakyla. O vadai pradžioje pašiepdavo, kad, kas gi tau čia yra“, – pasakojo tarnybą baigęs šauktinis.
Su šauktiniais dirbantys medikai pripažįsta, kad kartais šauktiniai neatlaiko psichologinio krūvio ir nuo tarnybos yra atleidžiami.
„Dažniausiai, jeigu turime šaukimą apie 500 karių, tai per visą 9 mėnesių laikotarpį 20–30 karių yra išleidžiami iš tarnybos“, – teigė karo medicinos tarnybos gydytojas Maksimas Dmitrijevas.
Šiemet karo prievolę atlikti bus šaukiami apie 3800 jaunuolių.
Tarnybos vadovas pripažįsta, kad pastaraisiais metais absoliuti dauguma šauktinių buvo savanoriai. Privaloma tvarka tarnybą kasmet atlieka maždaug 50–60 jaunuolių iš visos Lietuvos.
Daugiau detalių – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
