Pastaruoju metu netyla diskusijos, kam ekonominio sunkmečio laikotarpiu teko labiau „susiveržti diržus“: valstybiniam ar privačiam sektoriui? Kur buvo labiau taupoma?
Atsakant į šį klausimą viešojoje erdvėje buvo pamėginta palyginti vidutinį metinį darbo užmokestį biudžetiniame ir privačiame sektoriuose bei jo pokytį praėjusiais metais. Taip lyginant daroma prielaida, kad galbūt privatus sektorius „susispaudė“ šiek tiek (keliomis dešimtosiomis procento ) daugiau.
Jeigu norime įvertinti 2009 metų prisitaikymo prie ekonominio nuosmukio rezultatą, manau, prasmingiau būtų lyginti ne metinius vidutinius atlyginimus, o vidutinius ketvirčių atlyginimus ir tai, kaip jie per metus pasikeitė. Neabejotinai galima sutikti su vienu dalyku – „susispaudimas“ biudžetiniame sektoriuje vėlavo ir buvo išdėstytas keliais etapais, kai tuo tarpu privačiame sektoriuje tai padaryta greičiau ir efektyviau.
Mūsų surinkti oficialūs duomenys aiškiai byloja, kad valstybės tarnyboje, progresyviai mažinant darbo užmokestį, valstybės tarnautojų atlyginimai 2009 metų antrojoje pusėje grįžo į 2006 metų lygį. Apie 30 ir daugiau procentų per metus sumažinti aukščiausias pareigas užimančių politikų, teisėjų, aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimai. Ministro Pirmininko pareiginė alga sumažėjo 36 procentais.
Statistikos departamento duomenimis, per metus atlyginimai valstybės tarnyboje sumažėjo 7,9 proc., o visame ūkyje ir privačiame sektoriuje – 7,4 proc., jei lyginsime šių metų pirmąjį ketvirtį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=7955).
Jei lyginsime 2009 m. paskutinio ketvirčio duomenis su 2008 m. to pačio laikotarpio duomenimis, pastebėsime, kad vidutinis mėnesinis (bruto) darbo užmokestis per metus valstybės sektoriuje sumažėjo 10,4 proc., privačiame – 8 proc. Tokiu būdu visais atvejais atlyginimų sumažėjimas valstybės tarnyboje yra šiek tiek didesnis negu privačiame sektoriuje.
Pažymėtina, kad viešojo valdymo ir gynybos sektoriuose per metus vidutinis darbo užmokestis mažėjo dar labiau – 18,1 proc., o atskirai skaičiuojant Ministro Pirmininko tarnybą ir ministerijas – mažėjimas siekė net 21,2 procento.
Vertinant 2009 metų atlyginimų statistiką, reikia turėti omenyje, kad nuo 2009 m. sausio 1 d., tuo metu dar neprognozavus tokios gilios krizės, Vyriausybė priėmė sprendimą 10 proc. padidinti mokytojų atlyginimus. Tai buvo padaryta laikantis rinkiminių pažadų ir aukštai vertinant mokytojo darbą. Jei nebūtų įskaičiuojamas šis atlyginimų didinimas, metinis valstybės tarnybos darbuotojų atlyginimų kritimas dar labiau lenktų privatųjį sektorių. Jei lyginsime šių metų pirmojo ketvirčio vidutinius atlyginimus ir praėjusių metų paskutinio ketvirčio atlyginimus, iš pirmo žvilgsnio vėl gali atrodyti, kad privatus sektorius labiau „susispaudė“, bet reikia turėti omenyje, kad žiemą kai kuriuose privataus sektoriaus segmentuose sumažėjus darbų apimtims atitinkamai laikinai mažinami ir atlyginimai, o valstybės tarnyboje atlyginimų „sezoniškumas“ nėra būdingas. Apibendrinant daryčiau išvadą, kad privačiame ir biudžetiniame sektoriuje dėl sunkmečio atlyginimų sumažėjimo mastas yra labai panašus.
Valstybės tarnybos (plačiąja prasme) atlyginimų mažinimo procentus pavertus pinigine išraiška gauname, kad darbo užmokesčio fondas 2010 m., palyginus su 2009 m., sumažintas
1, 56 mlrd. litų (Finansų ministerijos informacija).
Valstybės tarnyboje gerokai sumažėjo etatų
Nuo 2009 metų pradžios, kaip ir žadėta skelbiant „saulėlydžio“ programą, nuosekliai pradėta mažinti valstybės tarnautojų etatus. Naujausiais Valstybės tarnybos departamento prie VRM duomenimis, per 2009 m. jų sumažėjo 4,6 proc., o nuo 2010 m. sausio 1 d. iki šių metų liepos mėnesio tos pačios dienos – dar 2,6 proc. Per visą laikotarpį nuo 2008 m. pabaigos valstybės tarnybos etatų sumažėjo 7,2 proc. Socialdemokratų valdymo laikotarpiu valstybės tarnautojų akivaizdžiai padaugėjo: nuo 2005 m. pabaigos iki 2008 m. to paties laikotarpio valdininkų skaičius išaugo net 14,7 proc. (pridedamas grafikas ir lentelė).
Kitos Vyriausybės taupymo priemonės
Mažindama valstybinio sektoriaus etatus ir atlyginimus, Vyriausybė gerokai sumažino ir savo reprezentacines išlaidas, kurios 2009 m. buvo net 64 procentais mažesnės, lyginant su 2008 metais. Statistika liudija, jog visose ministerijose 2009 m. (palyginus su 2008 m.) valdymo išlaidos sumažėjo 39 mln. 256 tūkst. litų, apribotas valstybės institucijų bei įstaigų reprezentacinių lėšų naudojimas, taip pat fondų, iš kurių finansuojamos atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidos, lėšos.
Sumažinus išlaidas reprezentacijai, transportui, komandiruotėms per 2009 m. Vyriausybė sutaupė 23 mln. litų. Šioms reikmėms Vyriausybė išleido dvigubai mažiau lėšų nei ankstesnė Vyriausybė 2008 metais.
Valstybinio sektoriaus optimizacija buvo pirmasis Vyriausybės žingsnis, siekiant sumažinti biudžeto deficitą, ir vyko nuo pirmųjų Permainų koalicijos Vyriausybės darbo dienų, atsakingai vykdoma iki šiol.