Naujausiais skaičiavimais, seksualinių nusikaltimų Lietuvoje daugėja: tyrimų duomenimis, juos patiria kas ketvirta lietuvė. Tačiau dabartinė sistema išlieka paini, mat nukentėję dažnai blaškosi tarp skirtingų institucijų ir negauna greitos pagalbos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada, kad pagalba seksualinio smurto aukoms bus teikiama vieno langelio principu.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vilnietė Jurga pasakoja kraupius prisiminimus apie vieną gydytoją. Siekiant apsaugoti merginos privatumą, jos vardas ir balsas aukščiau esančiame vaizdo įraše pakeistas.
„Paimdavo mano kėdę, prisitraukdavo nuo mamos prie savęs, ant mano rankos uždeda savo ranką ir tiesiog nemalonūs prisilietimai, kurie, man atrodo, nebuvo būtini. Ir, aišku, skambučiai 12 nakties nepilnametei“, – dalinasi mergina.
Vieną naktį medikas jai skambinėjo net kelis kartus. Skambučio turinys – šokiravo.
„Jis man sako, kad atėjo mano tyrimų rezultatai ir kad jie rodo, kad turėčiau turėti tik vieną seksualinį partnerį per visą gyvenimą ir paklausė, ar atlieku pratimus. Sakau: „Kokius pratimus?“ Sako: „Masturbacijos pratimus“, – prisimena Jurga.
Tada jai buvo vos 16-a metų. Laimei, tolimesnių veiksmų gydytojas neeskalavo. Tačiau pasekmes mergina dar prisimena.
„Jaučiausi apie save blogai, o ne kad jis kažką ne taip padarė ir tai buvo netinkama komunikacija su vaiku. Bet koks vyro prisilietimas buvo šlykštus, aš nenorėjau, kad kažkas mane liestų“, – patirtus jausmus atpasakoja ji.
Seksualinių nusikaltimų prieš moteris daugėja
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros duomenimis, kas ketvirta moteris Lietuvoje patiria seksualinį smurtą. O per pirmus dešimt šių metų mėnesių, palyginus su pernai, seksualinių nusikaltimų skaičius padidėjo iki 385.
„Mergaites prievartavo tėvai, patėviai broliai, dėdės, seneliai. Iki pat šiol turim tokių atvejų. Žinau tokių atvejų, kada darbe kolegos, bendradarbiai išprievartauja moteris“, – savo žiniomis dalinasi „Prabilk“ vadovė Dalia Puidokienė.
Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ fiksuoja, kad kreipiasi vis daugiau nukentėjusių: 2023-iųjų antrą pusmetį kreipėsi vos 22, kai per šiuos metus, iki lapkričio 20-tos – 163 žmonės. Tačiau, pasak „Prabilk“ vadovės, moterys vis dar bijo šauktis pagalbos.
„Ką tu čia nusišneki, ką tu čia dabar kalbi, nu, nieko tokio, pakentėk.“ Tada toks žmogus užsidaro dar labiau – kaip sraigė užsidaro, įlenda į kiautą ir tupi iki 30, 40 ir gal net iki 80-ties metų“, – girdimus žodžius išsakė D. Puidokienė.
Pagalbos reikia laukti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada nuo 2027 m. suvienodinti ir supaprastinti pagalbos teikimą seksualinio smurto aukoms. Įgyvendinus pokyčius pagalba būtų teikiama vieno langelio principu. O dabar ją nukentėję gauna kitaip.
„Turime du tokius algoritmus, kai smurtas yra artimoje aplinkoje ir yra nukentėjęs nuo seksualinio smurto, tai teikia pagalbą specializuoti krizinių pagalbų centrai, bet jei seksualinį smurtą patyrei gatvėje, tai SKPC neteikia pagalbos, teikia pagalbos tarnybos“, – papasakojo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė.
Nuo seksualinio smurto nukentėję žmonės Lietuvoje vis dar susiduria su ilgu keliu iki pagalbos.
„Nuo ligoninių iki SKPC matome, kad neateina visa informacija. Grandinė turi veikti labai aiškiai – patyrei seksualinį smurtą ir 1, 2, 3 – visos institucijos įsijungia pagalbos teikime“, – teigė R. Grigalienė.
„Turbūt šią sritį, grandį galėtume stiprinti, kompentencijas ir mokyti dėl atpažininimo. Tai liečia tiek suaugusiuosius, tiek vaikus“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Inga Zelbienė.
Pasak specialistų, jei žmogus patyrė seksualinę prievartą, svarbu kuo skubiau kreiptis pagalbos į policiją bei medikus. Taip pat kreiptis į seksualinio smurto nukentėjusioms skirtą emocinės paramos liniją „Prabilk“.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
