„Jis nekalba ir pabėga“ – Valotka atskleidė, kokius skundus gauna dėl užsieniečių

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.

Lietuvoje daugėja užsieniečių – tiek dirbančių, tiek čia gyvenančių žmonių. Kaip visa tai veikia lietuvių kalbą Lietuvoje? Kaip jūs galvojate, ar jau turėsime prisitaikyti prie naujos realybės?

TAIP PAT SKAITYKITE:

Užsieniečiai naudojasi „Sodros“ spragomis – milijonai eurų skiriami Lietuvoje negyvenantiems jų vaikams

Egzamine – ir Vytauto V. Landsbergio tekstas: ekspertė įvertino visas užduotis

„Nusiėmiau šitą naštą nuo pečių“ – štai apie ką abiturientai rašė per lietuvių egzaminą

A. Valotka: Mes realybę galime kurti patys arba galime prie jos prisitaikyti. Tai priklauso nuo mūsų mentaliteto, ar mes esame šeimininkai, ar baudžiauninkai. Pastarieji keleri metai mums tikrai sukėlė nemažai iššūkių.

Migracijos neišvengsime, be jokios abejonės. Anksčiau mes savo vaikams sakėme, čia apibendrintai sakau, ne apie konkrečius žmones, važiuokite į Airijas, Anglijas, Norvegijas ir ten išlaikykite jų pensininkus, švietimo sistemą, infrastruktūrą, o mes čia, Lietuvoje, sensime.

Dabar ta pati mūsų „Z“ karta nenori gimdyti vaikų. Vadinasi, kad Lietuva išliktų, nesunyktų, mums reikalingi migrantai. Toliau viskas priklauso nuo to, kaip mes su jais elgsimės. Mes turime du kelius. Vienas kelias – blogasis.

Pavyzdžiai, keliai, kuriais tikrai neturime sekti: Jungtinė Karalystė, iš dalies Prancūzija, Belgija, Švedija, Vokietija. Tai yra susinaikinimo, kultūrinio susinaikinimo kelias. Jeigu mes, būdami šeimininkais, leisime ateiviams lipti ant stalo ir ant altoriaus, nieko gero tikėtis negalime.

Kadangi dabar susirinkome pakalbėti apie kalbą, vis dėlto mūsų kryptis turi būti aiški – integracija, taip pat ir kalbinė integracija. Kalba yra svarbiausia integracijos dalis.

Nauji lietuvių kalbos reikalavimai

Nuo Naujųjų įsigalioja reikalavimai, kad paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai, aptarnaujantys gyventojus, mokėtų lietuvių kalbą. Kaip šie pokyčiai praktiškai veikia ir ką jie reiškia darbuotojams, darbdaviams bei klientams, kurie atvyksta užsisakyti paslaugų ir bendrauja su aptarnaujančiu personalu?

A. Valotka: Truputėlį patikslinsiu. Paslaugų sferoje ir apskritai visose srityse, kuriose bendraujama su klientu ar pacientu, užsieniečiai ir anksčiau turėjo mokėti lietuvių kalbą. Tačiau buvo pridėtas vienas dalykas. Ši prievolė atsirado ir dirbantiems pagal individualią veiklą.

Kai buvo kuriamas Valstybinės kalbos įstatymas, priimtas 1995 metais, tuo metu tokios individualios veiklos iš viso nebuvo. Jeigu dirbai, tai dirbai pas darbdavį. Po to ištisus dešimtmečius tiesiog nebuvo politinės valios pasirūpinti lietuvių kalbos reikalais.

Tik prieš maždaug pusantrų metų tai buvo padaryta. Taigi vienintelis esminis pakeitimas yra tas, kad individualiai dirbantys asmenys taip pat turi mokėti lietuvių kalbą. Be to, daugiau atsakomybės priskirta darbdaviams.

Gyventojų skundai

Gyventojai siunčia laiškus mums, žurnalistams, taip pat ir kitoms institucijoms, skųsdamiesi, kad kai kurie užsieniečiai aptarnauja klientus, pristato maistą, siuntas ar teikia kitas paslaugas, tačiau nekalba lietuviškai ir su jais nepavyksta susikalbėti. Tokių skundų sulaukiame tikrai nemažai.

A. Valotka: Skundų tikrai pagausėjo. Vidutiniškai anksčiau Kalbos inspekcija per metus gaudavo apie 50 skundų, o dabar jau per penkis mėnesius jų turime apie 190–200. Krūvis tikrai padidėjęs. Anksčiau kalbos vartojimo ar nevartojimo klausimais užsiėmė tik viena inspektorė, o dabar – realiai trys žmonės, bet tai būtų maždaug du etatai.

Ir jokia paslaptis, kad daugiausia skundų sulaukiame dėl pavežėjų ir kurjerių. Žmonės nepatenkinti tuo, kad jie nekalba lietuviškai, o kartais ir dėl to, kad paslauga nėra tinkamai atliekama. Tai yra dar skaudesnis dalykas. Šiaip jau įžeidu, kai su tavimi tavo šalyje nenori kalbėti lietuviškai, o dar ir paslaugos negali gerai atlikti.

+1

Mes turėtume atskirti, kad „Bolt“, „Uber“ ar „CityBee“ pavežėjai privalo kalbėti lietuviškai. Taip, jie privalo, išskyrus ukrainiečius. Lietuva ukrainiečių atžvilgiu yra liberaliausia valstybė. Niekur taip nėra kaip pas mus. Mes vieninteliai nekeliame jiems jokių kalbinių reikalavimų. Aš manau, kad tai yra blogai. Labai blogai. Labai nepritariu šitiems Vyriausybės sprendimams.

„Bolt“ ar kiti kurjeriai, mūsų supratimu, kalbėti lietuviškai neprivalo. Kodėl? Viskas remiasi į lydimuosius teisės aktus. Įstatymas yra, bet vėliau turime žiūrėti, kokie yra Vyriausybės sprendimai. Yra vadinamasis Vyriausybės nutarimas Nr. 1688. Ten viskas detaliai išdėstyta, kam taikoma, kaip taikoma, kokio išsilavinimo reikia, kiek metų, koks kalbos lygis ir panašiai.

Ten yra tarsi pradinis pavyzdinis sąrašas, kas turi mokėti lietuvių kalbą. Žurnalistai, žinoma, turi mokėti, mokytojai, tiek su aukštuoju, tiek su koleginiu išsilavinimu, locmanai, skrydžių vadovai, biurokratai ir kiti. Yra ir paslaugų sfera, bet, pavyzdžiui, kurjerių ten nėra.

Ką mes tada darome? Atsiverčiame didelį dokumentą, kuris vadinasi Profesijų klasifikatorius. Tai yra tarptautinis dokumentas, išverstas į lietuvių kalbą ir pritaikytas Lietuvoje. Tada einame per specialybes ir žiūrime.

Pavyzdžiui, ar masažuotoja turi mokėti lietuvių kalbą? Taip, turi, nes ten yra bent kelios pozicijos: konsultuoja, išklauso nusiskundimų, pataria, supranta, skauda ar neskauda. Reiškia, privalo mokėti lietuvių kalbą.

Kurjeriai – ne. Žinokite, kurjeriai tuose dokumentuose aprašyti panašiai kaip picų pristatymo robotukas: atvažiavo, atsidarė, jūs pasiėmėte, jis užsidarė ir nuvažiavo atgal. Taip, skundų yra. Dėl maisto išvežiotojų jų turbūt turime keliolika.

Kadangi visa tai yra pilkojoje teisės zonoje, valstybės institucija, mano požiūriu, negali imtis griežtų priemonių, jeigu nėra teisinio aiškumo. Dėl to mes labai smarkiai dirbame su „Bolt“. Gauname skundus, važiuojame iki „Bolt“ arba kviečiame juos pas save ir sakome: „Žiūrėkite, problema tokia ir tokia.“ Jie sprendžia tuos dalykus.

Buvo atvejis, lyg, su Sakartvelo piliečiu. Gyvu kontaktu naktį nedirba, jie ten kitaip sutvarkė. Nebuvo automatinio vertimo, atsirado mašininis vertimas. Mašininis vertimas, kiek suprantu, netgi suvokia ir adaptuojasi, kokia kalba žmogui reikalinga. Nežinau, kaip techniškai, bet tie dalykai yra.

Visą sistemą bent jau jie stengiasi sukurti taip, kad kurjeris būtų kaip tas robotukas: atvažiavau, padaviau ir viso gero. Jie yra gavę nurodymą nekalbėti angliškai. Moki kalbėti lietuviškai – kalbėk. Nemoki – nesikalbėk.

Žinote, kaip yra, žmonės nori su jais bendrauti. Kokių skundų gauname? Sako: „Atvažiavo, padavė man picą. Aš jam sakau: „Laba diena.“ Jis atsakė: „Hello.“ Tada mes gauname skundą. Arba žmogus sako: „Sveikas, kaip tu laikaisi?“ Jis apsisuka ir pabėga, nes jam pasakyta nekalbėti. Jis nekalba ir pabėga.

Čia yra tam tikrų teisinių neaiškumų. Jeigu teisinius dalykus vienaip ar kitaip, per teisės aktų keitimą ar teismų sprendimus, išsiaiškinsime ir bus nurodyta, kad pavežėjimo ar paslaugos organizavimo įmonė, platforma, yra atsakinga už visą paslaugą iki pabaigos, tada pradėsime reikalauti. Kol kas to nedarome.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.