„Jie neturi jokio intereso čia likti gyventi“ – siunčia įspėjimą Lietuvai

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kremlius paaiškino, kodėl nepadeda Iranui: „Mūsų neprašė“

Karo zonose įstrigusiems lietuviams – svarbi žinia dėl skrydžių ir pervežimų

Irano ajatola skelbia „Trumpo medžioklę“: reikalauja kraujo ir keršto už Ali Khamenei žūtį

Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Deividas Matulionis, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas.

Kaip jums atrodo, kur juda šis karas? Kokia yra rizika, kad jis gali užsitęsti ilgiau nei tikėtasi?

D. Matulionis: Rizika visada egzistuoja, bet turiu vilties, kad ši Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio karinė operacija baigsis sėkmingai. Iš tikrųjų galėsime pasakyti, kad Irane keičiasi režimas ir grėsmė dėl branduolinio ginklo kūrimo atkrenta.

Tai būtų optimistiškas vertinimas, bet tokia viltis yra. Kol kas ženklų, kad karas labai užsitęstų, nėra, bet nėra ir ženklų, kad jis sustotų.

Prezidento patarėjas: Migracijos augimo tendencijos kelia grėsmę Lietuvai

Prezidentūroje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavote ir jūs, ir kiti patarėjai. Migrantų dalis Lietuvoje yra 7,5 proc., kuri pristatoma kaip gana didelė dalis, o jo augimas – labai spartus. Kyla natūralus klausimas: kur čia yra problema ir kokia migracijos norma būtų neprobleminė?

D. Matulionis: Norėčiau pabrėžti, kad problema yra ne pats skaičius, o augimo tendencija. Jeigu tokia augimo tendencija išliks, mes anksčiau ar vėliau susidursime su rimtais valstybės ir visuomenės iššūkiais, ypač sparčiai mažėjančio gimstamumo šviesoje, todėl ši problema turi būti sprendžiama.

Prezidentas laikosi nuostatos, kad reikalingos papildomos ribojančios ir reguliuojančios priemonės, kad galėtume pasakyti, jog situacija Lietuvoje yra stabili ir imigrantai nekelia didesnės grėsmės. Europoje matome įvairių ir ne visada gerų pavyzdžių, todėl norėtume prevenciškai padaryti viską, kad išlaikytume homogenišką Lietuvą.

Ką turite omenyje sakydamas „homogeniška“? Kiek įmanoma ją tokią išlaikyti, kai reikia subalansuoti ekonominius ir socialinius dalykus? Viena vertus, turime demografijos problemą, o kita vertus – migracijos klausimą.

D. Matulionis: Tai iš tikrųjų yra sudėtingiausia problema. Matydami mūsų gimstamumo skaičius ir atsirandančią didelę grėsmę, turime klausti dėl valstybės pagrindų: ar mes vis dar esame dauguma, ar ne?

Tikimės, kad to nebus, todėl ir darome viską, kad sukurtume tokią sistemą, kuri leistų įsivežti darbo jėgą, bet tie žmonės, kurie atvyksta uždarbiauti, neturėtų galimybės atsivežti šeimos narių ir po tam tikro metų skaičiaus gauti nuolatinio gyventojo statuso.

Tai sukeltų pasekmių socialinei sistemai, kuri būtų dar labiau apkrauta, ir atsirastų tendencijos, kurios Europoje jau yra gana grėsmingos.

Kokie pavyzdžiai galėtų padėti Lietuvai?

Pone Matulioni, ar sutiktumėte su teiginiu, jog reikia atskirti darbuotoją nuo gyventojo. Jeigu žmogus atvažiuoja tik padirbti, galbūt nereikia jo spausti dėl mūsų kultūros ypatybių?

D. Matulionis: Idealiame pasaulyje sutikčiau su šia nuomone, kad galbūt taip ir reikėtų, tačiau liberalus požiūris, mano nuomone, vestų į tai, kad darbdaviai stengtųsi atsivežti maksimalų kiekį pigios darbo jėgos. Būtų daug dempingo atvejų, o mūsų žmonės prarastų darbus.

Tai yra jautrus klausimas, todėl taikyti kvotas, o galbūt jas net griežtinti, tikrai vertėtų. Dėl integracijos – galbūt Šveicarijoje viskas ir gerai, aš tuo tikiu, bet daugelyje šalių problemos yra tikrai rimtos.

Pažiūrėkite į tą pačią Daniją, kuri visada buvo labai liberali, arba Vokietiją, kuri irgi pasižymėjo teigiama nuostata dėl imigracijos. Šios šalys stipriai griežtina savo nuostatas, nes visuomenėje kyla didelis susirūpinimas.

Tai kelia grėsmę, nes neaišku, kokios jėgos ateis tose valstybėse po rinkimų, pavyzdžiui, AfD partija Vokietijoje. Šios jėgos stiprėja būtent dėl to, kad žmonės jaučia nesaugumą. Integracija yra labai sudėtingas dalykas, reikalaujantis ypatingų pastangų ir lėšų.

Ar tikrai nebūtų geriau, kad mes įsivežtume ribotą kiekį darbo jėgos kaip „gastarbaiterius“? Tai yra, darbuotojas atvažiuoja 2 metams užsidirbti, vėliau pusę metų pabūna savo šalyje, o jei darbdavys vėl norės jį samdyti – vėl gali 2 metams atvykti, tačiau nutrūksta tas nuolatinio gyventojo statusas su visomis pasekmėmis. Kai mūsų gimstamumas mažas, eiti tokiu keliu yra ypač pavojinga.

Vadinasi, mes spręstume darbo jėgos trūkumo problemą, bet dėl pilietiškumo ir integracijos brėžtume aiškią ribą?

D. Matulionis: Būtent tai yra esminis aspektas. Noriu pabrėžti, kad aukštos kvalifikacijos specialistams šie ribojimai nebūtų taikomi, tačiau ribojimai, kuriuos siūlome, būtų taikomi žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, kurių mums taip pat reikia: vairuotojams, statybininkams, socialiniams darbuotojams.

Turime surasti būdą, kad šie žmonės dirbtų, bet netaptų problema mūsų socialinei sistemai ir valstybei, nedezintegruotų mūsų tautinės sudėties ir nesukeltų vidinių problemų. Būtų geriausia, kad imigrantų skaičius išliktų panašus, o gal net ir mažėtų, bet turime tai valdyti.

Povilai, ar manote, kad ekonomika kenčia dėl tokios griežtos politikos?

P. Drižas: Džiugu, kad Prezidentūra ėmėsi lyderystės būtent šioje temoje ir teisinga linkme. Mes jau ne vienus metus iš verslo bendruomenės pusės sakome, kad reikia atskirti srautus tų žmonių, kurie atvažiuoja likti Lietuvoje ir atsiveža rizikas, kurias matome Vakarų pasaulyje, nuo tų žmonių, kurie atvyksta ekonominiais pagrindais tik užsidirbti pinigų ir grįžti – jie neturi jokio intereso čia likti gyventi.

Tai, ką šiuo metu girdime iš Prezidentūros, yra ėjimas teisinga linkme. Taip daro ir kitos šalys, kurios turi didelius imigrantų skaičius, bet neturi problemų dėl saugumo ar spaudimo socialinei sistemai. Reikia vertinti skaičius ne kaip vieną bendrą masę, o juos atskirti.

Viena kvota turėtų būti tiems, kurie atvyksta dirbti ir potencialiai lieka, o kita – tiems, kurie atvyksta keleriems metams padirbėti ir išvykti – jie savo tikslais iš esmės skiriasi. Jeigu Lietuvoje užsieniečiai sudarys 10 proc., bet 7 proc. iš jų bus tik laikinai migruojantys, tai bus tinkamas skaičius. Pats siūlymas ir linija, kuri yra brėžiama, yra tikrai teisinga.

Visos laidos klausykite čia: