Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Europos Parlamento narys Paulius Saudargas.
Pokyčiai Kinijoje
Po Donaldo Trumpo pareiškimų dėl Grenlandijos Europoje jautėsi šioks toks šaltukas, o dabar matome vizitus į Kiniją: Emmanuelis Macronas važiavo, Friedrichas Merzas planuoja vykti pas prezidentą Xi Jinpingą mėnesio pabaigoje, Keiras Starmeris lankėsi prieš porą savaičių, Suomijos premjeras taip pat vyko. Susidaro įspūdis, kad Kinijos izoliacija Europoje mažėja. Ar sutiktumėte?
P. Saudargas: Pasakysiu kelis pagrindinius akcentus. Pirma, Donaldas Trumpas čia yra visko ašis – jei ne Amerikos izoliacinė politika ir tarifų karai, Europa galbūt neskubėtų ieškoti alternatyvų. Trumpo politika „pirmiausia duodu į snukį, o tada kalbuosi“ privertė Europą ieškoti kitų kelių, o tame paveiksle yra ir Kinija.
Jei kartu su Amerikos pagalba galėjome stovėti prieš Kiniją, tai šiuo atveju, kai esame palikti vieni, Europa bando ieškoti būdų bent jau susitarti, tačiau nepamirškime ką tik pasirašyto susitarimo su Indija, kuris atveria dideles galimybes mūsų verslui.
Taip pat yra bandymai su „Mercosur“, kurie kol kas stringa, bet Europos Komisija tikrai siūlys sprendimus. Europa žiūri įvairiomis kryptimis ir nestato visko ant vieno kortos. Kadangi Amerika laikosi šaltos politikos, Kinija išlieka svarbi žaidėja, kurios ignoruoti negalime. Visi supranta rizikas – tai tarsi pasaka apie vilką ir mešką.
Mes bijome priklausomybės nuo strateginių žaliavų, mineralų ir retųjų žemių išteklių, todėl ieškome alternatyvų Pietų Amerikoje, Indijoje ar Afrikoje. Tačiau šiandien Kinija technologiškai jau lenkia Europą, ir mes turime su tuo skaitytis. Tai nėra bėgimas iš gero gyvenimo, visi strategines rizikas supranta.
Nausėdos reakcija į Donaldo Trumpo Nobelio taikos premijos nominaciją
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo į JAV Atstovų Rūmų pirmininko ir Izraelio Kneseto pirmininko raginimą Nobelio komitetui nominuoti Donaldą Trumpą 2026-ųjų metų Nobelio taikos premijai. Lietuvos prezidentas sako, kad ši premija turi būti nepriklausoma, o politikų bandymai daryti įtaką menkina patį apdovanojimą. Kaip Lietuva turėtų elgtis šioje situacijoje, kai Amerika yra svarbiausia sąjungininkė, o Trumpui ši premija yra asmeniškai labai svarbi?
P. Saudargas: Čia yra keli dalykai. Pirma, su Amerika draugauti reikia. Tai mūsų transatlantinis partneris, nesvarbu, kokia asmenybė būtų Amerikos prezidentas – reikia tuos saitus tvirtinti. Nemanau, kad NATO subyrės, o į Grenlandijos istoriją visada sakiau žiūrėti ramiai – tai derybinė taktika: garsiai pasakai, o paskui atsitrauki.
Blogai tik tai, kad dabar Europa gali per daug nurimti, o kol Ukrainoje vyksta karas, ramiai miegoti negalime. Būtent todėl Trumpui nereikėtų skirti Nobelio taikos premijos dabar, nes karas Ukrainoje vis dar vyksta, nors jis ir žadėjo jį užbaigti.
Kita vertus, reikia matyti ir Trumpo administracijos diplomatinius pasiekimus. JAV tarpininkavimas padėjo stabdyti konfliktus įvairiose vietose, pavyzdžiui, Gazos ruože, kur buvo apsikeista įkaitais ir laikinai sustabdyta ugnis, taip pat labai svarbus epizodas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.
Čia yra Rusijos interesų zona, ir Amerikos tarpininkavimas padėjo sustabdyti konfliktą bei galbūt kiek atitraukti Armėniją nuo Rusijos įtakos. Tai mums pozityvu. Taip pat buvo tarpininkaujama tarp Indijos ir Pakistano, Kongo ir Ruandos. Tam tikrus Trumpo diplomatinius pasiekimus reikia matyti ir įvertinti.
Tačiau aš sakau: jei pasakai A, turi pasakyti ir B. Kraujas Ukrainoje liejasi milžiniškais mastais, karas nebaigtas. Nobelio premija negali būti skiriama už agresorių legitimizavimą. Aš manau, kad taktiškai, ypač mūsų regionui, dabar atiduoti premiją Trumpui būtų ankstoka. Jis galėtų pasakyti: „Štai, visas pasaulis mane pripažino kaip taikdarį, ačiū, viso gero“. Ar tai paskatintų tolesnį progresą taikos derybose? Nesu tikras.
Bet jei Trumpui pavyktų užbaigti karą? Volodymyras Zelenskis mini birželio mėnesį kaip tam tikrą terminą, nors amerikiečiai sako, kad terminų nėra. Kai kas mano, kad tie terminai paskatins Trumpą rudenį išeiti į rinkimus su pasiektu rezultatu. Pauliau, jei pavyktų sustabdyti aktyvius karo veiksmus, ar Trumpas būtų vertas premijos?
P. Saudargas: Jeigu pavyktų užbaigti karą ir pasiekti tvarią taiką – tokią, už kurią kovojama ir kurią remia Lietuvos užsienio politika, – tada Lietuva galėtų tai paremti. Bet taika neturi būti pasiekta bet kokia kaina, tiesiog viską atiduodant ir nusiginkluojant prieš Putiną. Kol to nėra, mes turime garsiai sakyti, kad konfliktas Europoje nebaigtas. Galbūt kažkas daroma ne taip? Galbūt reikia ne žvalgybinę informaciją Ukrainai išjungti, o griežtinti sankcijas Rusijai? Amerika turėtų į tai atsižvelgti.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
