Tačiau, nepaisant smarkiai augančio nerimo dėl naujos konfliktų eros, Vakarų žmonės nėra pasirengę patirti finansinių aukų ir mokėti didesnių mokesčių dėl savo gynybos stiprinimo, rašo „Politico“, remdamasi savo atlikta apklausa šiose šalyse.
Pranešama, kad rinkėjų dalis, prognozuojančių naują globalų konfliktą, smarkiai išaugo nuo tada, kai nepriklausoma sociologinė tarnyba „Public First“ uždavė šį klausimą 2025 m. kovą.
„Vakarų visuomenės nuotaikų pokytis per mažiau nei metus atspindi dramatišką poslinkį į mažiau saugų pasaulį, kuriame karas laikomas tikėtinu, o sąjungos – nestabiliomis“, – pažymėjo „Public First“ apklausų skyriaus vadovas Sebas Wride‘as.
Leidinio apklausa atskleidė ribotą Vakarų visuomenės pasirengimą aukotis, kad būtų apmokėtos padidėjusios karinės išlaidos.
Nors apskritai plačiai palaikomas gynybos biudžetų didinimas (Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Kanadoje), ši parama smarkiai sumažėja, kai žmonės sužino, kad tai gali reikšti valstybės skolos augimą, kitų paslaugų mažinimą arba mokesčių didinimą.
Gauti duomenys paremti daugiau nei 2000 rinkėjų apklausomis kiekvienoje šalyje, atliktomis vasario 6-9 dienomis.
„Didėjantis susirūpinimas dėl karo nesuteikia lyderiams laisvų rankų smarkiai didinti gynybos išlaidas. Priešingai, rinkėjai dabar mažiau linkę eiti į kompromisus, būtinus kariniam saugumui stiprinti. Taigi Europos lyderiai atsiduria aklavietėje: jie negali pasikliauti JAV, negali tuo remtis kaip priežastimi vidaus investicijoms ir patiria didelį spaudimą skubiai spręsti šią problemą pasaulyje, kuriame konfliktas atrodo arčiau nei anksčiau“, – sakė S. Wride‘as.
Mato augančią pasaulinio konflikto riziką
Žiniasklaida rašo, kad, nesant ženklų, jog netrukus baigsis jau ketverius metus trunkantis plataus masto Rusijos karas prieš Ukrainą, taip pat dėl JAV karinių veiksmų Irane, Sirijoje, Venesueloje ir Afrikoje prezidento Donaldo Trumpo laikotarpiu, daugelis rinkėjų mato augančią pasaulinio konflikto riziką.
Ši tendencija ypač ryški Jungtinėje Karalystėje, kur 43 proc. mano, kad naujas pasaulinis karas iki 2031 m. yra „tikėtinas“ arba „labai tikėtinas“ (palyginti su 30 proc. 2025 m. kovą). Beveik pusė amerikiečių – 46 proc. – taip pat mano, kad naujas pasaulinis karas iki 2031 m. yra „tikėtinas“ arba „labai tikėtinas“ (pernai buvo 38 proc.). Iš penkių šalių tik Vokietijos gyventojai apskritai mano, kad trečias globalus karas per artimiausius penkerius metus yra mažai tikėtinas.
Kalbant apie atskirų šalių dalyvavimą kariniuose veiksmuose, JAV respondentai dažniau nei kiti mano, kad jų šalis per artimiausius penkerius metus atsidurs karo būsenoje; po jų seka Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos respondentai.
Tai rodo, kad NATO branduolinės valstybės gali būti labiau pasirengusios konfliktui nei kitos šalys ir kad D. Trumpo kaip „taikos prezidento“ įvaizdis neįtikina rinkėjų jo paties šalyje.
Mažiausiai kas trečias JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Kanados gyventojas mano, kad branduolinis ginklas per artimiausius penkerius metus kare bus „tikriausiai“ arba „labai tikėtina“, kad panaudotas.
Rusija laikoma didžiausia grėsme taikai Europoje, o kanadiečiai didžiausią pavojų saugumui mato D. Trumpo Amerikoje.
Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje antra pagal dydį grėsme laikomos JAV – respondentai jas minėjo gerokai dažniau nei Kiniją.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
