Buvęs rusų naftos magnatas ir dabartinis opozicionierius Michailas Chodorkovskis „Delfi“ pateikė prognozes apie Rusijos valdžios likimą. M. Chodorkovskis teigia, kad Rusija demokratijos nematys dar 20 metų, o V. Putino vietą užims Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas.
Dingus Putinui, kiltų galių kova
Politologas Linas Kojala teigia, kad niekas nežino, kas bus po V. Putino: „autoritariniai režimai neturi procedūros ir mechanizmo valdžios perdavimui“.
Politologas teigia, kad jeigu staiga neliktų V. Putino, tai sukeltų galių kovą, kuri arba virstų į sudėtingą ir ilgalaikį procesą, arba greitai išsispręstų.
„Potencialių scenarijų spektras, jeigu Putino staiga nebelieka, yra labai platus. Nuo palankesnių geopolitiniam kontekstui (tokių, kurie sąlygotų mažesnį agresyvumą, bent jau trumpuoju laikotarpiu) iki tokių, kad Putiną pakeistų dar agresyviau nusiteikę“, – tv3.lt naujienų portalui komentavo politologas L. Kojala.
„Nenuspėjamumas ir yra esminė šito režimo silpnybė. Tuo pačiu tai kuria didžiulį baimės jausmas elito sluoksniams, nes jie žino, kad jeigu Putino nebelieka, neaišku, ar jiems pavyks išlaikyti savo įtaką ir privilegijas“, – komentavo L. Kojala.
Mišustinas – mažai tikėtinas kandidatas
Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad mažai tikėtina, jog V. Putino vietą užims Rusijos premjeras M. Mišustinas. Anot V. Dumbliausko, Rusijos ministras pirmininkas – silpna figūra.
„Nelabai tikiu, kad Mišustinas užimtų (V. Putino vietą – tv3.lt). Jis yra techninis samdinys, ne politikas ir nepriklauso aukščiausiam elitui. Jis tiesiog labai gerai susitvarkė su mokesčių inspekcija, ją kompiuterizavo“, – komentavo politologas V. Dumbliauskas.
Pasak politologo, tikimybė, kad Rusijos valdžia pasikeis iki V. Putino mirties – itin maža, o nuspėti, kas jį pakeistų po mirties – ypač sunku.
Anot V. Dumbliausko, po V. Putino mirties būtų galima tikėtis, kad ateis liberalesnis diktatorius, kuris bandytų tartis su Vakarų valstybėmis, prašytų sumažinti sankcijas.
„Nežinome, kas gali būti, nes spėlioti labai sunku. Pavyzdžiui, kas galėjo pasakyti, kad po Stalino mirties Chruščiovas taps lyderiu?
Chruščiovas buvo apsimetęs kvaileliu ir niekas į jį rimtai nežiūrėjo. O po Stalino mirties sugebėjo nuimti kitus kandidatus į lyderius, kai ką sušaudė, kitus pastūmė ir niekam nesitikint tapo (lyderiu – tv3.lt)“, – komentavo politologas.
Pasak V. Dumbliausko, tikimybė, kad pasikeitus V. Putinui Rusija taptų demokratiška – itin maža. Jam antrina ir politologas L. Kojala. Anot jo, demokratizacija neįvyktų vien dėl to, kad pasikeistų valdžia ir vadas.
„Net jeigu atsirastų asmuo, kuris norėtų judėti šia linkme, tikėtina, kad tai būtų laipsniškas procesas.
Istorija ir politikos mokslai aiškiai rodo, kad subyrėjus vienam autoritariniam režimui, dažniausiai nėra pereinama į demokratiją. Yra pereinama į kitokį autokratinį režimą“, – komentavo L. Kojala.
Indikacijų, kad subyrės Kremliaus režimas – nėra
L. Kojala teigia, kad politikos mokslai ir istorija rodo, kad autoritariniai režimai yra nestabilūs. Iš šono gali atrodyti, kad jie yra tvirti ir nepažeidžiami, bet taip slepiamos jų vidinės silpnybės, sako politologas.
„Problema yra tai, kad nuspėti, kada tos vidinės silpnybės gali virsti realiais pokyčiais yra sudėtinga. Šiuo metu reikia pripažinti, kad jokių indikacijų apie tai, kad gali subyrėti Kremliaus sprendimų sistemos vertikalė nėra“, – komentavo politologas L. Kojala.
Nors požymių, kad Kremliaus režimas gali sugriūti – nėra, L. Kojala išskiria kelis veiksnius, kurie paskatintų režimo subyrėjimą. Pasak L. Kojalos, pirmasis veiksnys – dramatiškas ekonominės situacijos pablogėjimas.
„Tai nėra staigus procesas, jis yra labiau lėtinis, bet gali pasiekti tam tikrą tašką kuomet situacija nebeatrodys toleruotina. Ypatingai, jeigu net nesimatys perspektyvų, kaip ji galėtų baigtis“, – teigė politologas.
Antras veiksnys susijęs su V. Putino sveikata ar kitomis aplinkybėmis, kurios sumažintų jo galimybes efektyviai atlikti pareigas.
„Čia yra tai, ko mes niekaip negalime nuspėti, nes autoritarinio režimo esminis skirtumas nuo demokratijos yra tas, kad nėra aiškaus ir apibrėžto valdžios perdavimo proceso.
Teiginys, kad V. Putiną pakeistų vienas ar kitas asmuo, atsiduria problematiškose aplinkybėse, nes tai nėra teisinė sistema. Tai yra autoritarinis režimas, kurio esmė – galios konsolidavimas“, – komentavo politologas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
