VUL Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro gydytojas Mykolas Udrys pasakojo, kad ši sritis daug platesnė nei estetinės procedūros – ji padeda žmonėms po traumų, atkuria sausgyslių ir nervų funkcijas, suteikia galimybę vėl judėti ir gyventi visavertį gyvenimą.
„Visų pirma mūsų centras specializuojasi atliekant krūties rekonstrukcines operacijos po onkologinių operacijų, kitų sričių rekonstrukcines operacijas ir dar viena labai didelė sritis, kur dažnai pamirštama, yra rankos ir periferinių nervų chirurgijos sritis“, – vardijo jis nuotolinės konferencijos metu.
Nervų pažeidimai sudėtingesni nei sausgyslių
Nors dėl gerėjančios darbo saugos ir atsargumo buityje plaštakos traumų ir jų atkūrimo (replantacijos) poreikis mažėja, didelę chirurgijos dalį apima įvairūs nervų pažeidimai.
„Visi nervų pažeidimai tiek rankoje, tiek kojoje yra operuojami plastikos chirurgo – tiek iš karto po traumos, tiek kiek vėliau. Mūsų centrą pacientai dažniausiai pasiekia ne iš karto, nes jie čia suvažiuoja iš visos Lietuvos, taigi patenka po kelių savaičių ar net mėnesių po traumos ir tada jau bandome spręsti situaciją ne ūmiai“, – sakė M. Udrys.
Jei žmogus pas gydytojus patenka iškart po traumos, pažeistas struktūras siekiama atkurti pirminiu būdu – tiesiogiai susiūti. „Tačiau kadangi dauguma tokių pacientų gydytojus pasiekia pavėluotai, tai reikalauja sudėtingesnių ir didesnį rebusą keliančių procedūrų ir operacijų“, – pasakojo chirurgas.
Tiesa, jis pridūrė, kad sausgyslių pažeidimai, priešingai nei nervo, yra daug paprastesni – dažniausiai jų metu pacientas, pavyzdžiui, negali sulenkti vieno piršto ar jį ištiesti.
„Svarbu, kad tokie pacientai mus pasiektų kuo greičiau, nes esant nervo pažeidimui laikas yra be galo svarbus.“
„Iš esmės tuomet sutrinka vienas ar kitas judesys. Esant nervo, kuris atsakingas ir už jutimą, ir motoriką, ir judesį, pažeidimui, priklausomai nuo to, kurioje vietoje jis pažeistas, simptomų įvairovė yra didžiulė. Žmogus gali nebevaldyti visos galūnės, jos dalies, gali jos nejausti. Tai yra ta situacija, kai pacientas turi patekti pas mus“, – aiškino M. Udrys.
„Pradeda tiksėti laikrodukas“ – būtina patekti kuo greičiau
Gydytojas pasakojo, kad vieni iš sudėtingiausių nervų pažeidimų, kurių pastaruoju metu vis daugėja, tai yra pietinio rezginio pažeidimai.
„Stengiamės atverti „žalią koridorių“ pas mus patekti tokiems pacientams. Šios traumos, be jokios abejonės, yra sudėtingiausios periferinių nervų chirurgijos srityje. Pietinis rezginys suteikia jutimą ir motoriką absoliučiai visai rankai. (...) Dažniausiai tokie pažeidimai yra didelės kinetinės energijos pasekmė – autoįvykiai, motociklininkų, keturračių avarijos, dėl kurių pastaruoju metu turėjome labai daug traumų.
Svarbu, kad tokie pacientai mus pasiektų kuo greičiau, nes esant nervo pažeidimui laikas yra be galo svarbus. Dažnai pacientai mus pasiekia praėję pusmetį ir net metus reabilitacijos. Tuo atveju mūsų galimybės padėti yra labai ribotos. Nes jei yra pažeidžiamas nervas ir raumuo nebegauna įnervacijos, impulso, iš esmės pradeda tiksėti laikrodukas.
Nuo to pažeidimo momento turime metus laiko, kol dar galime atkurti to raumens funkciją. (...) Įtariant bet kurio nervo pažeidimą, geriausia, kad pacientas mus pasiektų per pirmus tris mėnesius, o tuomet operaciją esant poreikiui suplanuotume per kokius šešis“, – pabrėžė chirurgas.
Didelė pacientų grupė – su nervų užspaudimais
Pasak gydytojo, dažniausios ligos, kas yra chirurgų kasdienybė – tai ir sausgyslių uždegiminės ligos, viena jų – vadinamieji spragsintys pirštai.
„Didžiąją savaitės dalį užima periferinių nervų kompresinės neuropatijos, kai nervai yra užspaudžiami anatomiškai siaurose vietose nebūtinai net esant traumai. Ši grupė pacientų yra labai didelė.
Nervų užspaudimai anatomiškai siaurose vietose gali pasireikšti lygiai taip pat kaip ir koks nupjautas nervas, jei užspaudimas yra rimtas. Skirtumas tik tas, kad nervas išlieka vientisas, tik kažkur siauroje angoje, kanale ar kažkur aplinkinės struktūros ima spausti nervą ir duoda to nervo pažeidimo simptomus“, – kalbėjo M. Udrys.
Jis nurodė, kad tarp dažniausių patologijų šiuo atveju yra riešo kanalo sindromas, taip pat – alkūnės kanalo sindromas, stipininio nervo užspaudimas žaste ar krūtinės angos sindromas, kai yra kakle užspaudžiamas visas rezginys.
„Vien rankoje tokių operuojamų patologijų galime priskaičiuoti nuo šešių iki aštuonių, nors geriausiu atveju didžioji dalis plačiosios visuomenės ir net kolegų gydytojų žino riešo ir alkūnės kanalo sindromą“, – pastebėjo chirurgas.
Pasak jo, sunku būtų išskirti, kas yra būdinga bendro šioms ligoms, mat jos yra be galo skirtingos. Vis tik tam tikrą bendrumą gydytojas įvardijo.
„Nors jos visos pasireiškia nervo užspaudimu, jų mechanizmas ir atsiradimo eiga, ligos eiga yra skirtingi. Bet turbūt beveik visiems užspaudimams yra būdinga tai, kad simptomai, kurie gali būti nuo skausmo (kas yra dažniausias simptomas) iki judesių sutrikimo, labiau pasireiškia ramybės būsenoje.
Taigi jei lyginsime su kažkokia ortopedine patologija (peties, riešo sąnario pažeidimais), jai dažniausiai būdinga, kad skausmas ir simptomų išprovokavimas yra kaip tik judesyje, veiksme. Nervų užspaudimams būdinga tai, kad pablogėja einant miegoti“, – lygino gydytojas.
Jis pastebėjo, kad beveik kiekvienas pacientas, kuris kreipiasi į chirurgus dėl nervų užspaudimo, sako, kad jau pusmetį, metus nebegali miegoti: „Keliasi kelis kartus per naktį, prieš užmiegant rankai neranda patogios pozicijos. Nors tai būdinga kaip ir visoms šioms patologijoms, į kiekvieną jų reikėtų žiūrėti atskirai, nes jų mechanizmas kitoks.“
Su skausmu gyvena ir 10, 20 metų
Gydytojas pasakojo, kad tokių sutrikimų kaip nervų nutrūkimai, sausgyslių plyšimai diagnostikoje svarbiausia yra išsami anamnezė – tai yra labai detalus paciento ligos istorijos surinkimas.
„Mums be galo svarbu, kaip prasidėjo liga, kokia jos eiga, todėl dažnai mūsų konsultacijos užtrunka pusvalandį ir iki valandos, nes tą informaciją surinkti kartais sudėtinga. Labai džiaugtumėmės, kad galėtume pacientą įdėti į kokį aparatą, kažką prijungti ir gautume atsakymą.
Bet didžioji dalis ypač nervų užspaudimų yra labai subtilūs, o duoda labai stiprius simtpomus. Kartais net operacijos metu nematome realaus nervo užspaudimo, bet po operacijos visi simptomai praeina. Nervas kaip struktūra yra labai jautrus, todėl užtenka minimalaus pakitimo ir turime didelius rezultatus. O tokie vaizdiniai tyrimai kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas dažniausiai mums atsakymo neduoda“, – atkreipė dėmesį M. Udrys.
Pasak jo, būtent objektyvių tyrimų trūkumas, kurie leistų nustatyti sutrikimą, yra viena priežasčių, kodėl pacientai chirurgus dažnai pasiekia pavėluotai.
„Ne vienas atvejis, kai operuojame pacientus, kurie su skausmu gyvena dešimtmetį, 20 metų, dar nuo paauglystės, nes jie būna aplankę įvairiausius specialistus, praėjęs įvairiausias reabilitacijas, bet vien dėl to, kad trūksta to tyrimo, kuriame parašytume atsakymą, jie mus pasiekia taip vėlai.
Tai jei yra varginantys rankos skausmai, kurie nepraeina, ypač stiprėja ramybės būsenoje arba yra bet koks judėjimo sutrikimas, tokiais atvejais pacientai nelaukdami, kad ir savo iniciatyva turi pasiekti mus, plastikos arba rankos chirurgus, kad galėtume patvirtinti arba atmesti kažkokią situaciją“, – paragino gydytojas.
Jis kartu pasidžiaugė, kad visos tokios procedūros kaip rankos chirurgija yra kompensuojamos valstybės, tam tik reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
