O į Kinijai priešišką vertybinę politiką įsikibę konservatoriai tokius socialdemokratų užmojus deda į šuns dienas: sako, pataikauti didžiausiai mūsų sąjungininkės Amerikos priešei ir gadintis santykius su Taivanu būtų brangiai kainuosianti klaida.
Nuo 2021-ųjų konservatorių Vyriausybės sprendimas leisti Vilniuje veikti būtent Taivano, o ne Taipėjaus atstovybei tuometinio užsienio reikalų ministro buvo pristatytas kaip vertybinės užsienio politikos pasiekimas. Diplomatijoje pavadinimai dažnai nėra vien formalumas, tad šiuo atveju toks politinis signalas kaip reikiant įsiutino Kiniją, o Lietuva akimirksniu pajuto kainą.
Kinija uždarė Lietuvos ambasadą, o diplomatus paprašė kuo greičiau išvykti.
„Buvo duotas ypatingai trumpas laikas – tiksliau, net ne duotas. Buvo informuota, nuo kada nustoja galioti žmonių tapatybės kortelės. Mes paprašėme ilgesnio laiko, nes dėl techninių aplinkybių žmonėms grįžti sudėtingiau“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Vietoj ambasados Kinijoje liko žemesnio rango įstaiga – reikalų patikėtinio biuras.
Daugiau nei pusė gyventojų pasisako už
Po penkerių metų ginčas dėl Taivano atstovybės pavadinimo Lietuvoje grįžta. Vieniems tai tebėra principo ir laikysenos simbolis, kitiems – šaliai brangiai kainavęs konservatorių eksperimentas.
LRT užsakymu atlikta visuomenės apklausa rodo, kad 6 iš 10 lietuvių pritartų Taivano atstovybės pavadinimo keitimui į Taipėjaus atstovybę, jei tai padėtų atšildyti santykius su Kinija.
Socialdemokratai aiškina, kad konservatorių vertybinė politika Taivano klausimu Lietuvą pavertė išsišokėle, o dabar santykius su Kinija tenka taisyti.
Tačiau konservatoriai savo linijos neišsižada – pasak Žygimanto Pavilionio, siekis susidraugauti su Kinijos režimu yra ne tik politinių vertybių klausimas, bet ir realus pavojus šalies saugumui.
Socialdemokratas sako, kad problema – ne pats bendradarbiavimas su Taivanu, o konservatorių pasirinktas demonstratyvumas.
Prancūzija ir Vokietija ryšius su Taivanu išlaiko, bet daro tai per Taipėjaus ar funkcinių biurų modelį, tuo pačiu reguliariai derėdamosi su Pekinu. Kitaip tariant, didžiosios ES valstybės renkasi ne vertybinį konfliktą, o dviejų krypčių diplomatiją.
Vis dėlto, Ž. Pavilionio teigimu, pavadinimo keitimas būtų klaida.
Lietuva dabar svarsto švelninti laikyseną ne bet kam, o Kinijai – valstybei, kurią jis vadina pagrindine Amerikos prieše. Todėl toks kursas, anot konservatoriaus, kertasi su Lietuvos saugumo interesais.
„Kinija yra pagrindinė Amerikos priešė šiandien, Kinija ir JAV ruošiasi karui, kuris gali įvykti net kitais metais – mūsų pirmininkavimo metu. Tai mes dabar norim atnaujinti santykius su valstybe, kuri pagrindinė mūsų saugumo garantijos priešė“, – aiškino konservatorius.
Socialdemokratas sako, kad ir pati Europos Sąjunga bendradarbiauja su Taivanu, tačiau neatsisako vienos Kinijos politikos.
O, anot Užsienio reikalų komiteto pirmininko Remigijaus Motuzo, vienašališkai pavadinimo pakeisti neįmanoma – su taivaniečiais reikėtų tartis.
Tačiau pirmiausia, esą, Užsienio reikalų ministerija turi atlikti reviziją, kiek pasiteisino ekonominis bendradarbiavimas su Taivanu per visus šiuos metus.
Taivano investicinis pėdsakas Lietuvoje kol kas gana menkas. Iš ambicingų pažadų apie beveik milijardinį investicinį postūmį materializavosi tik palyginti nedidelė dalis – keliasdešimt milijonų eurų paskolų ir keliolika milijonų eurų rizikos kapitalo.
Pavyzdžiui, įsteigtas 180 mln. eurų rizikos kapitalo fondas, kurį valdo „Taiwania Capital“, Europoje atliko 17 stambių investicijų, iš kurių Lietuvai teko vos trys. Tai sudaro apie 16 mln. eurų iš daugiau nei 100 mln.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
