P. M. Breedlove pranešimą skaitė spalio 29 d. Lietuvos verslo forume, Vilniuje.
Breedlove'as: Putinas jau kariauja su mumis
„Pirmiausia, noriu pasisakyti apie jūsų šalies lyderystę – sveikinu už tai, kokiu keliu einate. Jūsų tauta nusprendė padidinti finansavimą gynybai ir tapo geriau pasirengusi atremti grėsmę, kurią ponas Putinas (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – red. past.) kelia Europai“, – taip savo pranešimą pradėjo atsargos karininkas.
Visgi didesnio finasavimo gynybai nepakanka. P. M. Breedlove'as pabrėžė, kad viena iš svarbiausių gynybos dalių yra visos tautos gebėjimas gintis.
„Dauguma mūsų galvoja, kad gyvename taikos sąlygomis. Noriu pasakyti – priešas mano, kad jau kariauja su mumis. Jis kalba ir rašo apie karą su Vakarų šalimis, konkrečiai – su NATO.
Taigi, nesvarbu, ar mes manome gyvenantys taikoje, ar ne. Putinas, kaip pasakytų patyrę karybos teoretikai, turi savo nuomonę – jis jau kariauja. O jei jis kariauja su mumis, mes pralaimime. Todėl turime daryti viską, kad išvengtume būsimo realaus konflikto“, – sakė P. M. Breedlove'as.
Didžiausias dėmesys – visuomenės atsparumui
Buvęs generolas akcentavo, kad svarbiausia karo dalis yra ne mūšiai tarp dviejų valstybių kariuomenių. Anot jo, tikrasis karas vyksta visuomenės viduje, ką rusai šiuo metu daro Ukrainoje.
„Ukrainoje puolami miestai, gamybos objektai, ligoninės ir visos civilinės paramos struktūros. Atvirai kalbant, Putinas dabar supranta, jog negali nugalėti Ukrainos kariuomenės, taigi jis ketina nugalėti Ukrainos gyventojus. Jis bandys juos atskirti nuo savo vyriausybės. Būtent taip jo veiksmai dažniausiai aiškinami šiandieniniame pasaulyje“, – kalbėjo P. M. Breedlove.
„Jei norime būti pasirengę karui taip, kad Putinas būtų atgrasytas jį net pradėti, jis turi ne tik pažvelgęs į jūsų kariuomenę ir įsitikinti, kad ji pasirengusi, bet ir įsitikinti, kad visuomenė taip pat yra pasirengusi.
Todėl klausiu: ar esame pasirengę, jei kiekvieną naktį Vilniui smogtų daugiau nei 230 raketų ir sviedinių? Ar esame pasirengę šioje puikioje šalyje kiekvieną naktį atlaikyti daugiau nei 200 raketų salvę? Ar esame pasirengę, kad pasienyje rusai jau telkia tankus ir stato naują bazę?“, – retoriškai klausė jis.
Trijų dalių gynybos koncepcija
Anot P. M. Breedlove'o, gera gynybos koncepcija susideda iš trijų dalių. Pirmoji yra priešo atgrasymas.
„Norime, kad Putinas pažvelgęs į kitą pusę, į Lietuvą ir lietuvius, sakytų: „Jie tikrai tvirti žmonės, jie ruošėsi ir dabar yra pasirengę.“ Jei jis tai pamatys, tai privers jį susimąstyti prieš priimant bet kokius sprendimus. Kariniu požiūriu tai sukuria atgrasomąjį poveikį, kad priešas nepriimtų to neracionalaus sprendimo“, – aiškino atsargos generolas.
Antroji gynybos dalis – pasiruošimas. Tai realus planas ir patikrinti veiksmai, ką darysime: nuo kibernetinių atakų iki elektros tiekimo sutrikimų.
„Galime turėti galingą kariuomenę, bet jei jos įranga neparuošta, jei šaudmenų atsargos nepakankamos, jei kariai neapmokyti, tuomet kariniu požiūriu atsidursime bėdoje. Tie patys reikalavimai keliami ir pilietinei visuomenei“, – teigė P. M. Breedlove'as.
Trečias svarbus aspektai – ištekliai. Šioje dalyje svečias kreipėsi į verslo atstovus:
„Jus motyvuoja pelno siekis, todėl jūs žinote, kaip įvertinti, planuoti bei paskirstyti išteklius. Ar priimdami šiuos sprendimus apgalvojote apie finansines operacijas, gamybą, tarifus ir pajėgumus karo metu? Mat mums visiems teks su tuo susidurti“, – pabrėžė P. M. Breedlove'as.
Baigdamas pranešimą, atsargos egnerolas akcentavo – jo tikslas nebuvo pagąsdinti. Anot P. M. Breedlove, Lietuva geriau nei duguma pasaulio šalių supranta pasirengimo karui svarbą.
„Jums teko ne kartą ginti savo nepriklausomybę, jūs nenorite to daryti dar kartą. O tam, kad to nereikėtų daryti, reikia užtikrinti, kad Putinas liktų savo pusėje“, – apibendrino P. M. Breedlove'as.
Nausėda: nuo 2032 m. įvedamas visuotinis vyrų šaukimas
P. M. Breedlove'as pranešimą skaitė tuo metu, kai prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad Lietuvoje visuotinį vyrų šaukimą į kariuomenę sutarta įvesti nuo 2032 m.
„Nusprendėme, kad visuotinis šaukimas bus įgyvendintas nuo 2032 metų“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot prezidento, merginos toliau galėtų atlikti šauktinių tarnybą savanoriškai.
Šiuo metu į kariuomenę pašaukiama daugiau nei 5 tūkst. jaunuolių kasmet.
Pasak G. Nausėdos, esant visuotiniam šaukimui dėl demografinės situacijos ir dėl to, kad dalis jaunuolių nėra tinkami tarnybai dėl sveikatos, kasmet būtų šaukiami apie 7,5 tūkst. jaunuolių.
Prezidento teigimu, 2032 metai pokyčiams pasirinkti siekiant iki to laiko investuoti lėšas į deramą didesnio šauktinių skaičiaus apgyvendinimą ir instruktorių parengimą.
Anot G. Nausėdos, taip pat reikia subalansuoti šauktinių tarnybą ir rezervo karių įgūdžių atnaujinimą, kad abu šie procesai vyktų kokybiškai.
„Man atrodo, kad jis (šauktinių tarnybos įgyvendinimas nuo 2032 metų – BNS) yra optimalus“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis taip pat sakė, kad Valstybės gynimo taryboje sutarta didinti tarnybos būdų įvairovę, pavyzdžiui, leidžiant šauktiniams mokytis būti dronų operatoriais, padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai arba ugniagesiams gelbėtojams.
Dalinis šaukimas Lietuvoje buvo grąžintas 2015 metais, argumentuojant išaugusiomis grėsmėmis po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
Atsakė, kodėl į šaukimą neįtrauktos moterys
Žurnalistams pasiteiravus, kodėl moterys nėra įtrauktos į sprendimą dėl visuotinio šaukimo, G. Nausėda sakė, kad galbūt tolimoje ateityje apie tai irgi bus galvojama.
„Galvoju, kad kažkur tolimoje ateityje veikiausiai kalbėsime ir apie tai. Kadangi vertiname Rusiją kaip ilgalaikę grėsmę, pagaliau tai patvirtinta ir NATO dokumentuose, veikiausiai prie šitos sistemos galimai pereisime vėlesnėje ateityje.
Šiandien darome laipsniškus žingsnius, kurie būtų nukreipti į mūsų kariuomenės ir karinių pajėgų stiprinimą. Tačiau ne tik kiekybinį stiprinimą, bet ir kokybinį stiprinimą, kad tai būtų daroma ne tik dėl kažkokios varnelės ar dėl gražesnio skaičiaus“, – kalbėjo prezidentas.
Anot prezidento, toks sprendimas priimamas taip pat atsižvelgiant į finansinių lėšų poreikį.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad vasarą atliktos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šiuo metu Lietuvos visuomenė dar nėra pasiruošusi visuotiniam moterų šaukimui į kariuomenę. Nors šiuo metu klausimas nesvarstomas, remiantis demografine situacija, prie jo galimai teks grįžti vėlesniu metu.
„Jokiu būdu niekas nėra nusistatę prieš moterų šaukimą į Lietuvos kariuomenę, tačiau šiai dienai turėdami pakankamą kiekį vyriškos lyties Lietuvos piliečių mes tą klausimą sprendžiami nuosekliai tiktai pašaukdami vaikinus. Tačiau dėl demografijos, be abejo, turbūt kažkokiame taške teks grįžti prie šito klausimo ir turbūt svarstyti iš naujo.
Klausimas kitas – ar mūsų visuomenė yra pasiruošusi? Šiai dienai, pagal vasarą atliktus visuomenės tyrimus, kol kas visuomenė dar nėra tam pasiruošusi“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
