Šiuo metu Pietų Europoje vyrauja milžiniški karščiai. Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje ir Turkijoje fiksuojami rekordai – kai kur termometro stulpeliai perkopė 46 laipsnius šilumos, net naktimis temperatūra nenukrenta žemiau 25 laipsnių, rašo „The Guardian“.
Visgi, pasak kelionių agentūros „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovės Ingos Aukštuolytės, nepaisant stiprių karščių Pietų Europoje, paplūdimio kelionių susidomėjimas išlieka stabilus.
„Kelionių lietuviai neatšaukia, taip pat aktyviai domisi paskutinės minutės pasiūlymais. Kai Lietuvoje vyrauja vėsūs orai, žmonės nori pabėgti ten, kur šilta. Lietuviai puikiai supranta, kad vasarą Europoje būna karšta, tai nėra naujiena ar kliūtis planuojant atostogas.
Priešingai – tokios oro sąlygos dažnai net paskatina rinktis poilsį prie jūros, kur galima atsigaivinti, o viešbučiai siūlo komfortą su gerai kondicionuojamomis patalpomis ir gausiu paslaugų pasirinkimu“, – teigia I. Aukštuolytė.
Kelionių organizatoriaus „Makalius“ vadovas R. Širvinskas pritaria, kad šiuo metu Europoje vyraujantys dideli karščiai taip pat neturi įtakos ir kelionių organizatorių siūlomiems pasiūlymams keliautojams. Taip yra todėl, kad dažnai tokie karščiai būna trumpalaikiai ir neužsitęsia bei gali pasitaikyti ne tik kurortuose, bet ir didmiesčiuose.
Be to, „Makaliaus“ vadovo teigimu, daugiau įtakos lietuvių turistų pasirinkimui turėjo prasti orai Lietuvoje, kada didelis skaičius žmonių iškeitė atostogas Lietuvos pajūryje į atostogas užsienyje.
„Kelionių organizatoriai susidūrė su pernelyg didele paklausa, kai pasiūlos praktiškai nebeliko – vietos lėktuvuose išparduotos pas daugelį kelionių organizatorių.
Pastarąją parą televizijoje ir naujienų portaluose pasirodžius informacijai apie karščius pietų Europoje kol kas negavome paklausimų dėl atostogų keitimo – tikėtina, kadangi tokie karščiai vis pasirodo ne pirmus metus, lietuviai yra informuoti apie tikimybę“, – dalinasi R. Širvinskas.
„Makaliaus“ vadovas taip pat pažymi, kad kelionių organizatoriams numatyti didelius karščius ir pakeisti pasiūlą būtų ir sudėtinga, ir beprasmiška.
„Žinoma, kelionių organizatoriai reaguotų, jeigu dėl karščių būtų paskelbta nepaprasta padėtis, Užsienio reikalų ministerija rekomenduotų susilaikyti nuo kelionių viena ar kita kryptimi dėl ten esančios oro temperatūros.
Staiga persiorientuoti ir keisti pasiūlą, pavyzdžiui, Paryžiaus mieste prasidėjus karščiams būtų ir sudėtinga, ir neturėtų reikšmės – juk dažniausiai tokios kelionės parduodamos prieš 6-8 savaites iki išvykimo, kai net nuspėti būsimų orų yra neįmanoma“, – sako R. Širvinskas.
Turistai patys atkreipia dėmesį į karščius
R. Širvinskas priduria, kad dauguma keliautojų renkasi pasyvų poilsį prie jūros be aktyvios veiklos, kuri dideliame karštyje būtų sudėtinga.
„Vyresnio amžiaus keliautojai jau nebe pirmą sezoną kreipiasi su paklausimu, kurią kryptį rekomenduotume norintiems išvengti didelių karščių vasaros sezono metu. Nors nuspėti ar kažką garantuoti sunku, istoriškai vėsiau būna Graikijos Korfu saloje (šiauriausia poilsio sala), Bulgarijoje, Albanijoje“, – komentavo R. Širvinskas.
I. Aukštuolytė taip pat pastebi, kad patys keliautojai vis labiau įvertina oro sąlygas, prieš išvykdami į keliones.
„Jie įvertina oro sąlygas, renkasi komfortiškus viešbučius, dažniau teiraujasi apie papildomas paslaugas viešbučio teritorijoje. Taip pat pasirenka kelionės kryptį, atsižvelgdami į asmeninius prioritetus: sunkiau pakeliantys karščius atostogauti vyksta pavasarį ar rudenį, jie taip pat keliauja ten, kur vyrauja nuosaikesnė šiluma“, – tvirtina I. Aukštuolytė.
Be to, pasak I. Aukštuolytės, priklausomai nuo oro sąlygų, priklauso ir kelionių organizatorių siūlomos kelionės turistams.
Štai miesto tipo atostogos dažniau rekomenduojamos pavasarį arba rudenį, kai Lietuvoje būna vėsesni orai, o Pietų Europoje vyrauja vasariška šiluma, tuo metu vasaros viduryje apskritai nesiūlomos miesto kelionės.
Dėl karščio turistai susiduria su sveikatos problemomis
Draudimo bendrovių grupės ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Lina Karutienė pažymi, kad kelionių metu dėl stiprių karščių keliautojai taip pat patiria įvairių sveikatos problemų.
„Keliautojai gali patirti saulės smūgį, nudegimus (gali pasireikšti net ir II laipsnio odos nudegimas), intensyvų odos skausmą, stiprų galvos skausmą, dehidrataciją, kraujospūdžio svyravimus, širdies permušimus, širdies ritmo sutrikimus, kvėpavimo sutrikimus, pykinimą, vėmimą, sąmonės netekimą, bėrimus, alergijas ir panašiai“, – komentavo L. Karutienė.
„Karštis kelionėse – dažnai nuvertinama rizika. Klientai kreipiasi dėl įvairių sveikatos problemų, kilusių dėl aukštos temperatūros: nuo lengvo perkaitimo ar galvos skausmo, iki rimtesnių būklių, tokių kaip hipertenzijos paūmėjimai ar sąmonės netekimas. Dažniausiai tai nutinka, kai nepakankamai vartojama skysčių, nėra apsaugos nuo saulės, ar vykdoma aktyvi veikla dienos metu“, – prideda raudimo bendrovės BTA Asmens draudimo žalų skyriaus vadovė Irina Paleckienė.
Tad kelionių medicininių išlaidų draudimas galioja ir tais atvejais, jei dėl karščio ar stiprios saulės poveikio apdraustajam išsivysto ūmi sveikatos būklė, reikalaujanti būtinosios medicininės pagalbos. Draudimas taikomas ir tada, kai dėl turimų lėtinių ligų pasireiškia stiprūs skausmai ar atsiranda pavojus gyvybei.
I. Paleckienės teigimu, karštis ypač veikia vyresnio amžiaus keliautojus ar sergančius lėtinėmis ligomis, tačiau kartais medicininės pagalbos prireikia ir jauniems, fiziškai aktyviems turistams, kurie ypač dažnai pervertina savo jėgas pirmomis atostogų dienomis.
„Dėl to neretai patiriami sveikatos sutrikimai, tokie kaip galvos svaigimas, pykinimas, širdies permušimai ar bendras organizmo išsekimas. Dažniausi nusiskundimai – dehidratacija ir saulės smūgis, kuriems dažnai prireikia ir medikų įsikišimo“, – aiškino I. Paleckienė.
BTA draudimo atstovė akcentuoja, kad karštis slopina ir imuninę sistemą, todėl žmogus tampa labiau pažeidžiamas virusams, bakterijoms ar odos ir virškinimo infekcijoms.
L. Karutienė taip pat pažymi, jog draudimo bendrovė dažnai gauna pranešimus apie įvykius, susijusius su karščiu. O daugiausiai tokių pranešimų gaunama iš tokių šalių kaip Turkija, Egiptas ir Ispanija, o I. Paleckienė prideda ir tokias šalis kaip Graikija ar Italija.
„Poilsiaudama Turkijoje klientė pasijuto blogai: dėl temperatūros, pykinimo, drebulio kreipėsi į viešbučio gydytoją, kuris nustatęs saulės smūgį, klientę nukreipė į ligoninę. Egipte poilsiaudama klientė persidegino saulėje, dėl šios priežasties kūną išbėrė pūslėmis. Poilsiaudama klientė patyrė alerginę reakciją nuo saulės“, – pasakojo L. Karutienė.
Ne vieną panašų atvejį yra užfiksavusi ir BTA draudimo bendrovė, o I. Paleckienės teigimu, kartais nukentėjusiesiems netgi tenka atsidurti gydymo įstaigose.
„Turkijoje dėl aukštos temperatūros ir padidėjusio kraujospūdžio apdraustasis buvo paguldytas į ligoninę. Kadangi skrydis namo buvo suplanuotas kitą dieną, reikėjo perkelti bilietus, patirti papildomas išlaidas“, – komentavo I. Paleckienė.
Tiesa, tiek L. Karutienė, tiek I. Paleckienė priduria, kad nepaisant to, kol kas atvejų, kada klientai būtų atsisakę kelionių dėl didelių karščių, draudimo bendrovės nefiksuoja.
O R. Širvinskas sako, kad nors šį sezoną atvejų, kada keliautojai atsisakytų išvykti į kelionę dėl didelių karščių, taip pat nefiksavo, visgi pavienių paklausimų yra tekę gauti praėjusiais sezonais.
O dažniausiai kreipėsi arba vyresni keliautojai, arba turistai su mažamečiais vaikais, kurie norėjo pakeisti savo kelionės kryptį. Tiesa, „Makaliaus“ vadovas pažymi, kad kelionės krypties ar datos keitimas priklauso ir nuo to, su kokiu kelionių organizatoriumi keliaujate.
„Dažnu atveju galima keisti savo kelionės kryptį ar datą, tačiau iki kelionės turi likti bent 21 diena. Galima keisti ir vėliau, tačiau dėl sąlygų reikėtų pasiteirauti savo kelionių organizatoriaus – jeigu nekyla kliūčių tinkamai įvykdyti kelionę, visos paslaugos kryptyje veikia ir nėra didelių saugumo problemų, tokiu atveju keliautojams reikėtų padengti keitimo mokesčius patiems“, – pabrėžia R. Širvinskas.
Kokių kelionių pasiūlymų turi vasarai?
I. Aukštuolytė teigia, kad šiuo metu populiariausiomis kelionių kryptimis tarp lietuvių turistų yra Graikijos salos, Peloponeso pusiasalis, Turkijos Antalijos pakrantė, Bulgarijos Burgaso ir Varnos kurortai ir Madeira. Taip pat siūlomi skrydžiai į Barseloną, kur turistai poilsiauja Kosta Brava ar Kosta Dorada paplūdimiuose.
R. Širvinskas prideda, kad ir pigių paskutinės minutės pasiūlymų, kuriuos dabar galėtų gauti turistai, nėra daug, kadangi dažniausiai jie yra siūlomi nuo balandžio pradžios iki birželio vidurio.
O taip yra todėl, kad dauguma lėktuvų vietų už įprastą kainą yra išpirkta, o ir viešbučių pasirinkimas už prieinamą kainą yra gerokai sumažėjęs. Visgi, vis dar galima rasti pasiūlymų, su kuriais dar šią vasarą galima išvykti ir pailsėti pigiau, nei, pasak „Makaliaus“ vadovo, Palangoje.
„Tiesa, dar ir dabar galima liepos–rugpjūčio mėnesiams įsigyti atostogas iki 400 eurų su „viskas įskaičiuota“ maitinimo tipu Turkijoje. Žinoma, tokie variantai skirti nepretenzingiems keliautojams, nes viešbučiai labiau ekonominio tipo“, – komentavo R. Širvinskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
