Lietuviškai rašoma ne "to", o "tam". O iš rusiško mėšlo neišlendančiam nereikėtų dangstytis nei žodžio laisve, nei demokratija, nes su šiomis sąvokomis nuolatinis lietuvių tautos šmeižimas nieko bendro neturi. Įsiutis, su kuriuo sutikai tau duotą atkirtį, rodo, kad gerai pataikyta. Gausi ir dar. Lietuvos į okupantų nasrus nesugrąžinsi, kad ir kaip besistengtum.

Labai argumentuotos, aukšto mąstymo, intelektualios pačio mintys. Taip pat jos pasižymi aukšta rašytojo kultūra, pagarba kitiems, kitai nuomonei, demokratijai, žodžio laisvei. Tikras vakarietiškas mąstymas.Tik vienas trūkumas, parašyk kokiame kaime mėži mėšlą.

Kai sukakties proga nėra ko pasakyti teigiamo0 apie dabartį belieka šnekėti apie miglotą praeitį, kurios niekas nežino, o istorikai nupiešia ją tokią, priklausomai nuo to kuriam ponui tarnauja. Aleksandravičius ne išimtis.

Vasario 16 ir kovo 11//deja nepalyginami dalykai>>>Vienos niekam nežinomos tauteles..Nu bent jau... Mažai.žinomos.Vardu paskelbimas apie Valstibingumo atkurima//.Neprikalusomibes paskialbimas?
...Ir pasulinės ...Branduoliniu ginklu...Ginkluotos Imperijos.Grasinusios po savo griuvesiais palaidoti,Visa pasaulį.
...Kaip tik Kosovas.Kaip bus?..O kaip buvia?Kai Jugaslavija biirėjus?...

Aš nemanau, kad dr. Jonas Ramanauskas rašo neteisybę. Kodėl E. Aleksandravičius tos "žemgrobių" temos vengia? Jis rašinėja čia kitomis įvairiomis temomis, kai , mano nuomone, turėtų pirmiausia atsakyti į klausimą , kuris jam keliamas dėl jo veiklos. Ir dar po kiekvienu jo straipsniu. Šitoks jo elgesys, nesiskaitymas su skaitytojais man sudaro labai blogą nuomonę apie tą poną. Žinoma, kiekvienas žmogus sprendžia apie kitus pagal savo supratimą, bet jei aš rašinėčiau straipsnius į"Balsas.lt", o komentatoriai mane vadintų "žemgrobiu", man būtų gėda pačiam dėl savęs.Tą kaltinimą jis turi arba paaiškinti, paneigti, arba nustoti reikšti savo pamąstymus kitomis temomis, nes" vagims ir aferistams" vieta kitur, kaip rašo J. Ramanauskas.

"diplomatinius žygius reikėjo paremti nepriklausomybės karo mūšiuose" - padedant Lenino/Stalino Rusijai ar kaizerio/Hitlerio Vokietijai kovoti su bendrapiliečiais "lenkais", "vokiečiais", ir itin žiauriai "žydais". Aj, rašo istorikas ideologiją ar ideologas istoriją.

Prof. Egidijus Aleksandravičius, rodos, nežino vieno svarbaus dalyko. 1988 m. dabartinis Karo muziejaus direktorius papulkininkis (rusiška forma šiuo atveju labiau tinka) Gintautas Surgailis (tuomet plušo Partijos istorijos institute) įrodė, jog Vasario 16-osios aktas yra falsifikatas, t. y. pasirašytas visai ne 1918 02 16, o kažkada vėliau, kai tapo nebepatogu remtis 1917 m. gruodžio 11 d. aktu. Tą televizijos laidą puikiai atmenu. Jeigu ji išliko LRT archyve, tai būtų gerai ją vėl parodyti. Bent jau toje 1988 m. kakofonijoje ji man padarė didžiausią ispūdį.

Taip. Tada mes, turbūt, dar nebuvome gimę.

Istorikas stiprina visuomenę ne ideologija, bet iškeldamas prieštaringus klausimus. kaip ten būtų, 18-ais "galingųjų" interesai patenkinti ir sprendimai padaryti be mūsų valios.