Man tai labai patinka , kai kritikuoja, kartais net pats primgtinai to prasau...nes tik astrios kritikos pasekoje, jei nesi visisku asilu, gali surasti savo silpnas vietas ir pasimokyti. Is tavo pasisakymo aiskeja, kad nesi kritinio proto zmogus, o protui butent ir turi buti budingas kritiskas poziuris....taigi....klausimas tau paciam: kaip galvoji, ar kazkiek proto turi?
O dabar del tu straipniu skaiciaus? Ne straipniu skaiciuje esme, kokybeje.....o jeigu autorius daug raso, tai ar daug pasako??? Jei daug pasako vertingo, tai turetu jau buti pripzintu genijum, apie genijus juk raso, juos vertina...o tas laiko save sugebanciu ivertinti, tai turi buti lygus arba aukstenis....tai va ka ir sakau, Donkis megsta pompastika, pasirodyti mokanciu, ir ne karta skaiciau ir maciau pats, net elementarios padorios isvados niekaip nesuformuluoja. Va cia tai jau problemele ir nemaza. Plepys gali velniai zino kur mus nuvesti, jei nezvelgsime kritiskai. O jis ir veda aiskiai ne ten kur reikia, bruka mums jo studentams gal kokiai akimirkai ir aktualias problemas, taciau man atrodo, kad Gotlando salos pakrante nera ta aktualija Lietuvai ir cia ne ta viesoji vieta, kur jis galetu destyti mums savo haliucinacijas, kaip jam koks filmas atrodo, su kuo asocijuojasi ir t.t. Kai kuriuos is tu filmu ir as esu mates, bet man visai kitos asociacijos kilo ir turi kita nuomone apie tai. Man atrodo, kad jis dar tokiu filmu vetinimui toli grazu nesubrendes.

Tu kurie kritikuoja, norėčiau paklausti, ar jie patys yra paraše ir paskelbe kokius nors straipsnius?
Mano nuomone užsiimti vien tik kritika yra niekšinga.

Pabandziau paanalizuoti, ka gi cia VDU profesorius L.Donskis raso.
"Vienoje iš pačių mylimiausių mano vietų pasaulyje, Gotlando saloje", tai reiskia labai paprasta minti, kad Donskis megsta ta pacia vieta kaip kino genijai Bergmanas ir Tarkovskis. Vadinai Donskis save laiko tokiu paciu genijums, nes kam toki niekala rasyti.
"Paminėjus Gotlando vardą, abu kino genijai tampa nesunkiai nuspėjami. Tai Ingmaras Bergmanas ir Andrejus Tarkovskis. " Taigi cia nieko nereikia niekam ir nuspejineti, gi straipsnio pavadinimas atsako i si klausima. Ka cia sis zmogelis kalba?

"Abu didieji kino meistrai žavėjosi vienas kitu.", na ir kaip jie zavejosi, visai nesukiai galima atrasti tekste: "Bergmanas. Jis norėjo prieiti prie Tarkovskio, bet neišdrįso prisiartinti prie genijaus. Lygiai tas pats ištiko Tarkovskį – jis nemanė turįs teisę trukdyti didįjį švedų meistrą". O kita paprasta zmoniu kalba snekant buvo abu pasipute, kuklumo ne uz centa ir todel galvojo, kad kitoji puse turetu prieiti ir nusizeminti. Taigi jiems nebuvo, kaip ir Donskiui, svetimas nepamatuotas pasiputimas, nes kas myli, visada ras proga isreikti pagarba, o kai nekencia, tai ir prieiti negali. Reikia suprasti ir kita tiesa, dviem genijam po viena saule yra per anksta. Taigi manau, kad Donskio asociacijos yra visai nepagristos ir panasios i liumpenproletariato mastysena.

"Kaip suvokti moderniojo fanatizmo paslaptį,..", "..susidūrusio su moderniuoju netikėjimu ", "..sunku perprasti moderniojo jautrumo....".
Taigi matome, kad Donskis prisigalvoja visokiu modernybiu, net iki moderniojo jautrumo prieina, o gal tai tik modifikuotoje, nesamoniu ir visokiu asociaciju pilnoje Donskio galvoje?
Menas aplamai, o ypac genialusis menas yra tai, kad niekada stebetoju negali buti suprastas vienareiksmiai, kiekvienai individualybei kitokios asociacijos. Va cia ir atsiranda toji profesoriskoji problema, ar tikrai Lietuvos zmonems labai jau rupi individulios profesoriaus asociacijos???? Man jos parode, kad profesorius yra jau kazkiek pabludes ir nusifolosofavo iki liumpeno...o juk turejo toki grazu tiksla iskelti save virs liumpeno...ar tai pirmas kartas???

Panaši tema buvo gvildenma pono V. Butkaus, galima rasti man regis rugsėjo mėn. , "Parko" nr. Man V. Butkaus įžvalgos pasirodė įdomesnės.

O man visai patiko Kubiliaus naujametinis sveikinimas YouTube...

L.Donskis, kaip ir visi "elitiniai salonų filosofai" žiūri "madingų" režisierių, šiuo atveju Tarkovskio filmus, kuris ekranizavo žymių rašytojų kūrinius, tik įdėdamas savo beviltiškumo jausmą. Donskiai juk nenusileis skaitydami "nerimtą" fantastinę literatūrą. O reikėtų, tada nepriskirtų Tarkovskiui šių literatūros šedevrų minčių.
Istorija:
1. Stanislovas Lemas. romanas "Soliaris". 1961 m.
Tarkovskis 1972m. o St. Soderberghás 2002m. adaptavo šį romaną: filmas "Soliaris".
2. Broliai Strugackiai. apysaka "Piknikas pakelėje" 1972m.
Tarkovskis apysaką adaptavo 1979m. filme "Stalkeris", o 2008m. romaną adaptuos JAV.

P.S. Patarčiau skaityti šaltinius, o Tarkovskio beviltiškumą palikim donskiams - "nieko negalima pakeisti".

Ar Donskis jau ir meno istorikas, kritikas? Toks lyginimo metodas yra labai primityvus, o išvados - labai subjektyvios. Neleistinai daug strapsnyje privatumo, dėl kurio, regis, ir parašytas tekstas, nes nepasakyta daugelis svarbiausių dalykų, pvz. Gotlandas pasirinktas sunkiai sergančio režisieriaus paskutiniam filmui pirmiausia todel, kad ten esant iš Vakarų fiziškai buvo įmanoma labiausiai priarteti prie Rusijos, prie namų, kurie Tarkovskiui buvo gyvybiškai svarbūs.

Idomus straipsnelis. Nesu siu reisieriu gerbejas, bet sudomino. Donskis moka labai idomiai papasakoti, uz ka jam respectas.

Nugi kaip čia jumis pasakius: ne dvasios kolchoznykam tai parašyta. Kaip ir minėtieji filmai - ne jiems žiūrėti skirti.

Meno kurinius reikia ziureti, klausyti, jausti, o ne rasyti plebejams apie juos ir bandyti perteikti ju meniskuma, humanizma etc.