Visiems teisėjams galioja tas pats kodeksas, prieš jų akis – ta pati byla, teisėjo išsilavinimas – toks pats, tačiau galutinis tos pačios bylos vertinimas skirtingų pakopų teismuose gali būti kitoks. Tuo neseniai įsitikino savo pergale apie pusmetį džiaugęsi penki vyrai, dviejose skirtingose bylose kaltinti dėl išžaginimo. Visus juos „nuskriaudė“ Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs skundus po žagintojų išteisinimo rajonų teismuose.
Sutriuškino kolegas
Kauno apygardos teismas kalėti už grotų pasiuntė keturis Alytaus gyventojus: Kęstutį Balyną (31 m.) – 4 metams, o Mangirdą Packevičių (26 m.), Deividą Lukoševičių (27 m.) ir Robertą Javarauską (36 m.) – trejiems metams. Ik tol laisve mėgavęsi vyrai po nuosprendžio turėtų keliauti už grotų, nes po apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos paskelbtas teismo verdiktas iškart įsiteisėja.
Visi nuteisti vyrai dar gali tikėtis švelnesnės bausmės, jeigu dėl to kreipsis į Aukščiausiąjį Teismą, tačiau jo darbe jie dalyvautų jau kaip kaliniai.
Šie keturi vyrai, anot naujausio teismo nuosprendžio, yra 22 metų alytiškės Neringos (vardas pakeistas) žagintojai ir seksualiniai prievartautojai. Praėjusių metų lapkritį šią bylą išnagrinėjęs Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė buvo nusprendusi kitaip – paskelbusi išteisinamąjį nuosprendį visiems vyrams. Esą pritrūko jų kaltės įrodymų.
Dabar aukštesnės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir žagintojus nuteisė kalėti. Viktoro Preikšo vadovaujamai Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijai pakako duomenų toje pačioje byloje, kad vyrai būtų pripažinti buvę kalti. Kauno apygardos teismas paneigė kolegų alytiškių teiginius, kad nukentėjusios Neringos parodymai buvo nenuoseklūs, ji kaltinamųjų esą nebijojusi ir netgi turėjusi realią galimybę nuo jų pabėgti, bet to nepadariusi, be to, neva neįrodytas ir psichologinio bei fizinio smurto faktas.
Kitaip vertinti įtartų žagintojų elgesį savo skundais po Alytaus teismo paskelbto išteisinamojo nuosprendžio skatino ir pati nukentėjusioji, ir juos kaltinęs prokuroras.
„Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, tarpusavio sąsają, nepagrįstai ignoravo nukentėjusiosios parodymus ir pervertino kaltinamųjų parodymus“, – rašoma naujame teismo nuosprendyje, kuris 4 žagintojus pasiuntė už grotų.
Nešventinės Kalėdos
Viskas prasidėjo per 2010-ųjų Kalėdas. Po įvykio į policiją kreipusis Neringa pasakojo, kad du vyrus iš minėto ketverto ji šiek tiek pažinojo, bet jų kvietimą kartu švęsti Kalėdas atmetė. Tada paskambinę vyrai apsimetė esą kurjeriai, vežiojantys dovanas, ir apgaule išgavo Neringos adresą. Mergina, daugiabučio laiptinėje laukdama kurjerio, pateko į spąstus: vos tik atsivėrė lifto durys, ji pamatė du ją švęsti kvietusius pažįstamus vyrus ir vieną nepažįstamą. Šie jėga ir smurtu įsitempė Neringą į liftą, o lauke – į savo automobilį. Mergina rėkė, priešinosi, sulaukė net kaimynų bandymo jai padėti, tačiau buvo priversta likti agresyvių vyrų kompanijoje ir nuvežta į nuošalų namą.
O naktį Neringa, jos pasakojimu, išgyveno tikrą košmarą: mušta, smaugta, pabūgusi vyrų grasinimo ją paskandinti Nemune, ji buvo priversta šokti striptizą ir įvairiais būdais lytiškai patenkinti visus keturis vyrus. Galiausiai – paklusti R. Javarausko, kuris naktį turėjo parvežti merginą namo, brutaliems reikalavimams jau kitoje vietoje – sodo namelyje.
Sudėtingas kelias
Rytą namo parvežta Neringa atrodė taip, kad visą naktį jos ieškojusiems tėvams nekilo abejonių dėl dukters pasakojimo. Tėvai paragino ją kreiptis į policiją.
Įtariamieji buvo surasti ne iš karto – lydimi advokatų, patys atvyko po 3 dienų. Jie įtikinėjo, kad jokio smurto prieš Neringą nenaudojo – esą mergina juos visaip linksminusi už pinigus. Vyrai pareigūnams pasakojo visiškai vienodai. Tuo nenustebino, nes po įvykio jie kelias paras slapstydamiesi galėjo viską aptarti ir susitarti.
Sunkiau sekėsi Neringai. Išgyvenimų kankinama mergina kaskart prisimindavo naujų detalių, o pareigūnai tai pavadino nenuosekliu liudijimu ir po 3 mėnesių tyrimą nutraukė.
Tuomet Neringos istorija tapo skandalinga – ją aktyviai garsino žurnalistai. Turbūt dėl to Alytaus prokuratūros vadovas tuoj nusprendė tyrimą atnaujinti, o jam vadovauti paskyrė kitą savo pavaldinį. Šis prokuroras, kaip nebūtų keista, jau ne tik įžvelgė kaltinamųjų kaltę, bet ir, praėjus pusmečiui, perdavė teismui užbaigtą įtariamų žagintojų bylą, o teisme pasiūlė kaltinamuosius siųsti už grotų 4,5 – 6,5 metų.
Tačiau tuomet savo kitokį žodį tarė Alytaus teismas – jis visus 4 kaltintus vyrus išteisino. Toks sprendimas tarsi išdavė, kad antrasis tyrimui vadovavęs prokuroras buvo tik „duoklė“ merginos ginti kilusiai žiniasklaidai, idant skandalas aprimtų.
Vis dėlto atkaklumo dėl išteisintų vyrų nestokota, ir dabar, kaip minėta, Kauno apygardos teismas į tą pačią bylą pažvelgė kitaip ir pamalonino savo tiesą įrodinėjusią Neringą.
Šioje istorijoje sumaišties būta dėl to, kad buvo padaryta rimtų klaidų vos pradėjus tyrimą. Į įvykio vietą Neringos kaimynų iškviesti policijos patruliai dirbo vangiai ir neišmintingai, dėl to 3 policininkai po neeilinės atestacijos buvo „pradžiuginti“ griežtais papeikimais.
Po išteisinimo – grotos
Tokie atvejai, kai aukštesnės pakopos teisme priimamas visai kitoks nuosprendis, nėra tik išimtys. Teismų skirtingų nuosprendžių įkaitu pabuvo ir A. J. (42 m.), 2010-ųjų birželį įsivėlęs į nusikaltimą.
2011-ųjų spalį šis vyras džiaugėsi, kai jam, apkaltintam dėl pažįstamos 33 metų Živilės (vardas pakeistas) išžaginimo, Marijampolės teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį. Tuokart buvo padaryta išvada, kad A. J. tik tapęs atstumtos meilužės keršto auka.
Tačiau po to Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Živilės ir A. J. kaltinusios Marijampolės prokuratūros prokurorės skundus, dėl išteisinimo patriumfavusį vyrą nuliūdino – pripažino jo kaltę ir paskyrė 4 metų nelaisvės bausmę. Be to, nuteistajam buvo nurodyta sumokėti išžagintai moteriai per 36 000 litų dėl patirtos turtinės ir moralinės žalos. Nuteistasis buvo įkalintas.
Tuomet jau džiūgavo Živilė, kad trijų teisėjų kolegija patikėjo ja: kad moteris buvo apgaule įviliota į pažįstamojo namą, kad buvo suplėšyti jos apatiniai drabužiai ne tarpduryje susistumdžius, o siekiant intymaus artumo, kad nepajėgė pasipriešinti gyvuliškos aistros užvaldytam vyrui, kurio meiluže niekada nebuvo, nepaisant priešingai liudijusių A. J. kelių kaimynų, atsiradusių tik teisme, o ne atliekant ikiteisminį tyrimą.
Tačiau 2012-ųjų pabaigoje A. J., kalėjęs už grotų jau apie pusę metų, staiga buvo išleistas iš „zonos“, nes jo kasacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Kauno apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir grąžino bylą nagrinėti atgal į šį teismą.
Bet vakarykštis kalinys džiaugėsi neilgai. Dabar jau skundai išnagrinėti antrą kartą ir paliktas anksčiau Kauno apygardos teismo paskelbtas nuosprendis, tvirtinantis A. J. kaltę. Tik bausmė žagintojui sumažinta metais – treji metai nelaisvės. Vyras vėl turi būti suimtas ir nugabentas į „zoną“.
KOMENTARAS
Tomas STELIONIS, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras:
Tenka pripažinti, kad kartais ir mums, prokurorams, lieka neaišku, kodėl teismas priėmė vienokį ar kitokį sprendimą. Gal kartais tikrai galima įžvelgti per artimas kai kurių teisėjų ir advokatų bičiulystes ir todėl kažką neteisėto įtarti? Štai Kauno apygardos teisme, kur dažniausiai kaltinu įvairiose bylose, man neteko matyti, kad koridoriuose susitikę glebėsčiuotųsi ir labai jau artimai bendrautų teisėjai su advokatais. O kai nuvykstu, pavyzdžiui, į Marijampolės rajono apylinkės teismą, mane stebina toks artimas kai kurių teisėjų ir advokatų ryšys: jie pasisveikina kaip geriausi bičiuliai, garsiai pasikalba apie šį bei tą, net nevengdami nustebusių kitų teismo proceso dalyvių žvilgsnių, ir žengia į teismo posėdžių salę. Tie artimi bičiuliai tik salėje atsiduria lyg ir priešingose pusėse, o kas vyksta iki posėdžio ar po posėdžio, galima tik įtarti. Kas gali paneigti, kad todėl ir išgirstame labai jau skirtingus nuosprendžius tose pačiose bylose, kai juos skelbia kitos sudėties teismas.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
