Pasak jų, ūkininkai protestuodami paspaudė parlamentarus, o šie paskubomis priėmę įstatymą, paliko spragą – nenurodė, kad lengvata turėtų būti taikoma tik iš žemės ūkio veiklos gaunamoms pajamoms, o ne asmeniui turinčiam ūkininko statusą. Prezidentūra sako, kad ši landa turi būti užkamšyta, o ir finansų ministras antrina, kad žemdirbių mokesčių reforma buvo priimta emocingai ir net ministerijoje sukėlė sumaištį.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Sekso prekėmis prekiaujančios parduotuvės vadovas rankose laiko kukurūzą primenantį erotinį žaislą ir svarsto tapti ūkininku.
Parduotuvės vadovui gauti ūkininko pažymėjimą būtų ne taip jau ir sunku – tereikia baigti ūkininko kursus ir turėti ar nuomotis žemės ūkio paskirties žemę. O tapus ūkininku, nors ir parduoda vibratorius, o ne, tarkime, morkas, galėtų naudotis ir ūkininkams teikiama gyventojų pajamų mokesčių lengvatos privilegija.
„Prisijungti prie tų kovotojų ir būti toje bendruomenėje, kurie tikrai linkę už save pastovėti, atvažiuoti su traktoriais ir išsimušti, sakykim taip, sau geresnes sąlygas“, – sakė fantazijos.lt vadovas Povilas Klusaitis.
Tiesa, Povilas apie norą tapti ūkininku kalba pusiau šmaikščiai.
„Tos teisybės norisi, kad ir kaip bepažiūrėtume. Ir ūkininkai yra verslininkai, ir tie, kurie kebabus pardavinėja yra verslininkai, ir visi savo versle turim ir iššūkių, turim ir sezonų, yra kur ir rizikuojame, tai kažkaip norėtųsi, kad tos sąlygos būtų panašesnės“, – kalbėjo verslininkas.
Paliko įstatymo spragą
Tačiau juokai menki. Paaiškėjo, kad Seimui palaiminus gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ūkininkams, parlamentarai neapsižiūrėjo ir paliko įstatymo spragą – tapti ūkininku ir gauti mokesčių lengvatas, net ir užsiimant kita veikla, būtų visiškai legalu.
„Kad ir kokią veiklą aš vykdau, jeigu aš turiu ūkininko ar žemės ūkio veiklą vykdančio asmens statusą, aš galiu pardavinėti saldainius ir mokėti žemesnį tarifą. Tai šita lengvata man atrodo neteisinga ir turbūt atsirado netyčia, tai buvo žmogiška klaida, kad nebuvo įrašyti 4 žodžiai, kad lengvata taikoma tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos“, – aiškino mokesčių ekspertė Ada Dženkauskė.
Anot mokesčių ekspertės, kiekvienas žodis rengiant įstatymą yra ypač svarbus. Teismų praktika rodo, kad mokesčių įstatymų formuluotės turi būti parengtos labai atidžiai, kad neatsirastų landos įstatymams apeidinėti.
„Tuo metu, kai man jau traktoriai po langais ir šiandien yra balsavimas, tai turbūt taip ir atsitinka, kad įstatymas yra nekokybiškas ir dabar visi aiškinamės visą dieną, kaip tie ūkininkai mokės mokesčius“, – salė A. Dženkauskė.
Tiesa, patys ekspertai tarpusavy nesutaria ar bet kas tapęs ūkininku ir užsiimantis ne žemės ūkio veikla galėtų naudotis gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
„Nematau vietos interpretacijoms. Labai aiškiai parašyta – žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims. Mokesčių inspekcija šitą apibrėžtį iš karto perkeltų į žemės ūkio veiklą reglamentuojančius teisės aktus“, – teigė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Sutinka, kad lengvata priimta emocingai
Visgi ir prezidentūra mano, kad šios ūkininkų mokesčių reformos priėmimo procesas nebuvo tobulas.
„Seime buvo padaryta daug kompromisų ir vieną iš kompromisų bedarant, priėmimo stadija, įstatymo redakcija buvo numatyta tam tikra dviprasmybė, kas liečia būtent ūkininkų apmokestinimą. Pagrindinė Seimo intencija buvo sudaryti lengvesnį pajamoms, kurios gaunamos iš žemės ūkio veiklos, o gavosi truputį kurioziškai, kad bet kas, kas turi ūkininko pažymėjimą turės tą mokestinę lengvatą“, – kalbėjo prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Tad, anot prezidento patarėjo, landa likusi po žemdirbių mokesčių reformos turi būti sutvarkyta, o pakeitimus turi inicijuoti Vyriausybė Seimo rudens sesijoje.
„Šį neteisingumą reikėtų ištaisyti. Ūkininkams, tikriesiems ūkininkams lengvata turėtų galioti, o visiems kitiems, kas nori prisidengti lengvata, bet nesusiję su žemės ūkiu, ji turėtų negalioti“, – sakė V. Augustinavičius.
Kad ūkininkų mokesčių reformos lengvata buvo priimta emocingai pritaria ir finansų ministras Rimantas Šadžius.
„Aišku, sukėlė tam tikros sumaišties ir tarp Finansų ministerijos specialistų, teisininkų ir mes šiuo metu analizuojame, kaip ši nuostata turėtų būti taikoma“, – tikino ministras.
Po Seimo langais protestavusi žemdirbių bendruomenė, savo norų išsireikalavo – parlamentas jiems įteisino 15 ir 20 procentų gyventojų pajamų mokestį, o visi likę mirtingieji mokės didesnius gyventojų pajamų mokesčio tarifus. Nuo kitų metų jie sieks 20, 25 ir 32 procentus.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:



























































































































































































































