Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėjos Alinos Žilinaitės, vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atskirai nekaupia statistikos, susijusios su galimais vaiko teisių pažeidimais. Tačiau, kitų švenčių metu pastebimas gerokai padidėjęs galimų pažeidimų skaičius – padidėjęs pažeidimų skaičius itin pastebimas Kalėdų metu.
„Per praėjusių metų kalėdinį savaitgalį vaiko teisių gynėjai gavo daugiau nei 150 pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimus, 60 kartų pranešimai buvo skubūs ir reagavome kartu su policija. Iš viso tą savaitgalį saugią aplinką užtikrinti reikėjo daugiau nei 80 vaikų. Turimi duomenys rodo, kad beveik visi pranešimai buvo susiję su alkoholio vartojimu, o kai kuriais atvejais ir smurtu artimoje aplinkoje“, – teigė A. Žilinaitė.
Panašus atvejų kiekis užfiksuotas ir Velykų metu.
„Velykų savaitgalį vaiko teisių gynėjai taip pat gavo virš 150 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, į maždaug pusę šių pranešimų reagavome skubiai, t. y. kartu su policijos pareigūnais. Saugią aplinką užtikrinti teko 91 vaikui“, – sakė A. Žilinaitė.
A.Žilinaitė taip pat atkreipė dėmesį, jog pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus daugiau gaunama kiekvienais metais, ne tik švenčių metu.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaiko teisių gynėjai gauna daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ne tik švenčių metu, gaunamų pranešimų skaičius auga kiekvienais metais – 2020 m. buvo gauta 39 430 pranešimų, 2021 m. - 40 493, 2022 m. 45 785, o per šių metų III ketvirčius jau 42 625“, – pabrėžė A. Žilinaitė.
Pasak A. Žilinaitės, tai rodo besikeičiantį požiūrį visuomenėje. Vis dėlto, pasak vaiko teisių tarnybos atstovės, ne visi sugeba atpažinti smurto atvejus.
„Žmonių tolerancija vaiko teisių pažeidimams mažėja, mūsų visuomenė tampa sąmoningesnė ir labiau linkusi padėti šalia esančiam vaikui. Vis dėlto konkrečiose situacijose apie 50 proc. žmonių sunkiai identifikuoja smurtines situacijas. Todėl yra itin svarbus tiek visuomenės, tiek visų institucijų įsitraukimas, kompleksinė pagalba šeimai.
Alkoholio vartojimas mažėja, bet ligų – daugėja
Valstybės duomenų agentūra (VDA) duomenimis, pernai vienam gyventojui teko 9,5 litro alkoholio, vienam vyresniam nei 15 metų – 11,2 litro. Identiška statistika fiksuota 2019 metais. Vis dėlto, tai yra šiek tiek mažesnis skaičius, nei buvo užfiksuota 2021 m. – tuo metu vienam vyresniam negu 15 metų gyventojui teko 12,1 litro alkoholio.
Kiek kitokia situacija yra su alkoholio vartojimu susijusias ligas. 2022-aisiais bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 25 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 884 sergantys asmenys, kai užpernai – 844.
Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (638,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (141,8 atvejo), alkoholinė kepenų liga (119,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir alkoholinė psichozė (86 atvejai 100 tūkst. gyventojų).
Lyginant su 2021–aisiais, su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis pernai sirgo daugiau Lietuvos gyventojų.
Parsidavusios už algalapį ku****.
Te [DIEVAS] JUMS atlygina. Ir nei neabejoju, kad nebus pasigailėta nei vieno biurokrato, kaip parašyta viename[šv. rašte], nes matau jau kaip tai pradeda pildytis.
