Klimatologo teigimu, pastarųjų dienų orai labiau priminė vėlyvą rudenį, o ne balandžio mėnesio pradžią, o tokius vėjuotus ir darganotus orus nulėmė gilus Atlanto ciklonas, kuris užsimezgė Šiaurės Atlanto viduryje praėjusį penktadienį (balandžio 3 d.)
„Sekmadienį jis atsidūrė virš šiaurinių Šiaurės jūros akvatorijų, o slėgis centre nukrito iki 974 hPa. Vėliau, judėdamas link Skandinavijos pradėjo lėtai pildytis ir šį pirmadienį Lietuva pateko į šio ciklono užnugarį su dideliais slėgio gradientais, kurie lėmė labai stiprų, vietomis štorminį vakarų–pietvakarių krypties vėją.
Gūsiuose vėjo greitis daug kur viršijo 15–20 m/s, todėl kai kuriuose rajonuose laužė medžių šakas (ir pačius medžius), nutraukė elektros perdavimo laidus ir kt. Taip pat vietomis pabiro sniego kruopos ar smulki kruša, tačiau pastaroji rimtesnės žalos nepadarė.
Antradienį ciklono centras pasitraukė į Rusijos nejuodžemio regioną, vėjas lėtai silpo, daug kur palijo, šiaurės rytuose, vietomis, pasnigo, net pasigirdo kalbos, kad orai nesezoniškai žiemiški. Bet tai yra būdingas pereinamų sezonų bruožas, ypač balandžio ir, rečiau, spalio mėnesiams, kai pavasarį ar net vasarą menantys orai greitai pasikeičia į žiemiškus ar atvirkščiai“, – pažymėjo G. Stankūnavičius.
Visgi minėtam ciklonui atsitraukus į rytus, pasak klimatologo, antradienį po pietų pradėjo stiprėti poliarinis anticiklonas virš Barenco ir Norvegijos jūrų akvatorijų, tačiau šiandien šis poliarinio anticiklono centras atsidūrė virš Laplandijos, o jo gūbrys su šaltu ir sausu oru per Skandinaviją išsiplėtė iki pat Vidurio Europos.
„Šio gūbrio rytiniu pakraščiu į Baltijos regioną atslenka šaltesnės ir sausesnės oro masės, kurios išsilaikys regione bent iki savaitės pabaigos. Visomis sekančiomis naktimis ir rytais (su nedidelėmis išimtimis) vyraus nedidelė neigiama oro temperatūra (-3 – +2 °C), tačiau dirvos paviršiuje šaltis bus laipsniu kitu stipresnis (-1 – -6 °C).
Kai kuriuose šaltiniuose mačiau pranešant apie šalnas, tačiau šalna, kaip reiškinys skelbiamas tada, kai vidutinė paros oro temperatūra yra virš +5 °C. Kitu atveju neigiama temperatūra vadinama šalčiu, o ne šalna. Iš tikrųjų pastarosiomis dienomis didesnėje teritorijos dalyje vidutinė paros oro temperatūra siekė + 4 – + 6 °C, tačiau žemės ūkio naudmenims (pasėliams, pievoms, sodams ir kt.), kol neprasidėjo jų aktyvi vegetacija šis neigiamos oro temperatūros tarpsnis žalos dar nedaro“, – rašo G. Stankūnavičius.
Artimiausiomis dienomis orai bus šaltesni nei įprastai
Ketvirtadienį aukšto slėgio sritis apims ir dalį Rytų Europos, o tai nulems nestiprią oro pernašą iš šiaurės rytų, o vėliau ir iš rytų. Tai reiškia, kad vėsesnes jūrines oro mases pakeis kontinentinės oro masės, kurios irgi bus vėsios, tačiau sausos.
Savo ruožtu, pasak G. Stankūnavičiaus, dienos oro temperatūra tiek šią, tiek kitos savaitės pradžioje bus žemesnė už normą ir sieks +3 – +8 °, o vietomis pietvakariniuose bei pačiuose vakariniuose rajonuose +4 – +10 °C.
„Tiesa, vakariniuose rajonuose bus truputį šilčiau ne dėl jūros poveikio (šiuo metu jūra veikia vėsinančiai), o dėl labiau saulėtų orų lyginant su kitais rajonais“, – teigė klimatologas.
Tuo metu savaitgalį iš pietryčių prie Lietuvos priartės neintensyvi žemo slėgio sritis, tad rytiniuose rajonuose, o vėliau ir visoje Lietuvoje prognozuojami nedideli krituliai, daugiausiai lietus. Visgi išlieka ir 30 proc. mišrių kritulių tikimybė.
„Dar viena panaši žemo slėgio sritis su krituliais iš rytų turėtų priartėti kitą trečiadienį, tačiau tokio orų raidos scenarijaus tikimybė tėra apie 40 proc. Kiti variantai susiję su Atlanto ciklonų poveikiu (40 proc.) bei grynai anticikloniniais orais (20 proc.).
Bet kuriuo iš išvardintų atvejų aukštesniuose atmosferos sluoksniuose stiprios ir vieningos oro pernašos vakarų–rytų kryptimi neprognozuojama. Tokia silpna arba nevienakryptė oro pernaša lemia prastesnę vidutinės trukmės orų prognozių kokybę: jos dažniau keičiamos, pasižymi silpnesniu nuoseklumu tarp prognozės ciklų ir pan.“, – pabrėžė G. Stankūnavičius.
Balandžio pabaigoje bus šilčiau, o lis mažiau nei įprasta
Ilgesnės nei vidutinės trukmės prognozės rodo, kad dėl palankių didelio masto atmosferos cirkuliacijų, kurios išsilaikys iki paskutinio balandžio dešimtadienio, Lietuvoje tuo metu turėtų išlikti sausesni ir šiek tiek šiltesni nei įprastai orai.
Ilgesnės nei vidutinės trukmės prognozės rodo, kad Skandinavijos anticiklogenezei (ir Viduržemio jūros ciklogenezei) palankios didelio masto atmosferos cirkuliacijos sąlygos išsilaikys iki paskutinio balandžio dešimtadienio vidurio. Ir tai turėtų Lietuvoje lemti sausesnius ir kiek šiltesnius, nei įprasta orus.
Visgi vasaros sezono pradžios dar teks palaukti ne tik Lietuvoje, bet ir Viduržemio jūros regione.
„Ten daugiausia bus debesuota ir lietinga, tačiau karštų orų sezonas prasideda Egipte ir Artimuose Rytuose, Indijoje ir Indokinijoje. Gerokai šilčiau, nei įprastai kitą savaitę bus Tolimuose Rytuose: Japonijoje, Korėjos pusiasalyje, rytinėje Kinijoje, Taivanyje ir net Mongolijoje.
Labai kontrastingi orai prognozuojami Šiaurės Amerikoje. Rytinėje Kanadoje bus 5–12 °C šalčiau už įprastinę vidutinę oro temperatūrą, o rytinėje JAV – 6–15 °C šilčiau“, – komentavo G. Stankūnavičius.
Savo ruožtu Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (Meteo.lt) nurodo, kad šį mėnesį dar sulauksime anomalijų, o bendrai balandis turėtų būti truputį šiltesnis ir daug sausesnis nei įprasta šį mėnesį.
„Remiantis naujausiais ECMWF modelio skaičiavimais, prognozuojama, kad balandžio temperatūra (standartinė klimato norma: SKN: +7,2 °C ir 37 mm) bus artima normai, o mėnesio kritulių kiekis – iki 60 % mažesnis už 1991–2020 m. vidurkį.
Šiek tiek kitokius rezultatus pateikia kitas (CFSv2) ilgalaikių prognozių modelis. Balandžio mėn. temperatūra prognozuojama iki 0,5–1 laipsnio aukštesnė, o kritulių kiekis – 50–70 % mažesnis už 1991–2020 m. laikotarpio vidurkį“, – nurodo Meteo.lt.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
