Ispanas Chuanas Karlosas Paganas Motosas, prieš dešimt mėnesių savanoriauti atvykęs į Lietuvą kaip posovietinę šalį, net nesitikėjo, kad čia atras gyvenimo meilę ir gebės suderinti abi savo aistras – muziką ir mokymą.
Metė sau iššūkį
Ispanas Chuanas Karlosas Paganas Motosas skaičiuoja paskutines savanorystės Panevėžyje dienas. Dešimt mėnesių Lietuvoje praleidęs 31-erių užsienietis jau planuoja atostogas su šeima ir bičiuliais gimtojoje šalyje, tačiau po mėnesio grįš atgal ir įsikurs Lietuvos sostinėje. Nei šaltos ir niūros žiemos, nei vakarais ištuštėjančios miesto gatvės ispano negąsdina. Vaikino teigimu, Lietuva ir Ispanija turi labai daug panašumų, kita vertus, tik čia jis gali suderinti dvi savo gyvenimo aistras – muziką ir mokytojavimą.
Kaip pasakojo Chuanas Karlosas, per pastaruosius kelerius metus iš Ispanijos dėl sunkios ekonominės situacijos išvyko keliasdešimt tūkstančių tos šalies piliečių. Didžioji dalis bedarbių – jauni žmonės. Ch. K. Paganas Motosas baigė žurnalistikos ir ispanų kalbos studijas. Turėdamas du diplomus jis savo šalyje galėjo rasti darbą ir, kaip daugelis bendraamžių, kurti šeimą.
Tačiau vietoje nenustygstantis ispanas ramaus gyvenimo kol kas nenori, todėl metė sau iššūkį – palikti gimtuosius namus ir išvykti į kurią nors Europos šalį savanoriauti.
„Mane visada traukė istorija. Galėjau pasirinkti Italiją ar Vokietiją, bet tose šalyse istorijos mažai belikusios. O aš norėjau prie jos prisiliesti. Norėjau pamatyti vieną iš Baltijos šalių, kuriose dar gyva ta posovietinė dvasia. Kita vertus, Ispanija, kaip ir Lietuva, ilgai gyveno priespaudoje, todėl buvo įdomu palyginti, kaip dvi skirtingos šalys vaduojasi iš tų gniaužtų“, – savo pasirinkimo motyvus dėstė Chuanas Karlosas.
Vaikino teigimu, posovietinė dvasia dar labai ryški, bet prabėgs dar keli dešimtmečiai, ir Lietuva taps vakarietiška šalimi.
„Kontrastas tarp vyresnių nei keturiasdešimt metų ir jaunimo kartos, užaugusios jau laisvoje šalyje, – didžiulis. Tą galima pajusti net įlipus į autobusą – vyresni žmonės atrodo labai uždari, šalti, o jaunimas niekuo nesiskiria nuo Vakarų Europos gyventojų“, – savo pastebėjimais dalijosi savanoris.
Turi lietuviškus namus
Į Panevėžį atvykęs pagal Europos savanorių tarnybos programą ispanas iš karto pradėjo darbuotis Panevėžio pedagogų švietimo centre, Bernatonių ir Pažagienių darželiuose-mokyklose, o laisvu laiku – Jaunuolių dienos centre. Ispanų kalbos jis mokė ir suaugusiuosius, ir vaikus.
Kaip prisipažino ispanas, jis buvo pirmas savanoris vyras, kuris dirbo su vaikais, todėl švietimo įstaigų vadovybės ir kuratorių parama buvo itin reikšminga.
„Daugiausia laiko praleidau Bernatonių darželyje-mokykloje. To kaimo bendruomenė itin nedidelė, todėl ten jaučiausi tarsi namuose. Ir dabar savo draugams sakau, kad mano kaimas Lietuvoje yra Bernatoniai. Apskritai visur buvau sutiktas labai maloniai, visur laukiamas ir mylimas. Šios patirties nepamiršiu visą gyvenimą“, – sakė Chuanas Karlosas.
Kaip tikina vaikinas, nors būta ir sunkesnių akimirkų svetimoje šalyje, tačiau visada žinojęs, kad savanorystė yra jo misija.
Laisvalaikiu savanoris lankė gražiausias Lietuvos vietas, bendravo su naujais draugais. Vietoje nenustygstantis ispanas Panevėžyje susipažino su iš Argentinos prieš keletą metų atvykusiu ir čia savo barą atidariusiu Karlosu Rosu, o šis draugą supažindino su savo bičiuliu argentiniečiu Federiku. Pastarasis, grojantis „Baltic salsa“ orkestre, prie jo prisijungti pasiūlė ir Chuanui Karlosui. Vaikinas net nedvejojęs įsitraukė į muzikinį projektą, nes muzikuoja nuo devynerių metų, be to, iš Ispanijos buvo atsivežęs tradicinį instrumentą – kajon flamenką. Iš pažiūros tai tik medinė dėžutė, bet Ispanijoje ja groja daug žmonių, net rengiami šios muzikos festivaliai.
„Labai džiaugiuosi, kad atsirado galimybė ir Lietuvoje realizuoti savo muzikinius gebėjimus, ir groti ne bet kur, o „Baltic salsa“ orkestre“, – sakė vaikinas.
Prisijungęs prie orkestro, užsienietis laisvo laiko nelabai ir turėjo: darbo dienomis sukosi Bernatonių ar Pažagienių mokyklėlėse, Pedagogų švietimo centre, o savaitgaliais lėkdavo į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą, kur vykdavo koncertai, pasirodymai. Pripratęs prie lėtesnio gyvenimo tempo Ch. K. Paganas Motosas vos spėdavo, mat nuo sausio jis turėjo jau keliasdešimt koncertų.
„Tempas Lietuvoje tikrai didelis, bet labai džiaugiuosi, kad atvažiavau čia. Mano gyvenime kol kas yra tik du labai svarbūs dalykai – muzika ir mokymas. Man čia juos pavyko suderinti, todėl norėčiau tai tęsti“, – planų apsistoti Lietuvoje neslėpė savanoris.
Atrado tylą
Chuano Karloso teigimu, šiaurietiškas gyvenimo būdas jam savotiškai patiko. Tiesa, pirmosiomis savaitėmis svečias patyrė savotišką šoką. Ispanijoje ir jauni, ir vyresni po darbo skuba į gatves pabendrauti su bičiuliais, linksmai praleisti vakarą, o Lietuvoje po 18 valandos miestas tarsi išmiręs. Tik Vilniaus senamiestyje gyvenimas verda ištisą parą, bet tolėliau nuo centro – ispanams neįprasta ramybė. Todėl sunkiausia temperamentingam vaikinui buvo ne ištverti šaltas ir niūrias žiemas, o susigyventi su tuo ramybės jausmu.
„Pagrindinis atradimas Lietuvoje buvo tyla, jos Ispanijoje nerasi nė su žiburiu. Ispanams prie širdies muzika, judesys, triukšmas, bet aš labai mėgstu ir tylą, todėl ta lietuviška ramybė manęs neišgąsdino, atvirkščiai, man netgi savotiškai patiko“, – atradimais džiaugėsi Chuanas Karlosas.
Kita vertus, nors Lietuvą ir Ispaniją skiria kone trys tūkstančiai kilometrų, abi šalys turi tam tikrų panašumų. Anot savanorio, ir Ispanija, ir Lietuva – katalikiški kraštai, todėl daugelis religinių švenčių švenčiamos abejose šalyse, panašios tradicijos, tačiau lietuviai, skirtingai nuo ispanų, išsaugojo ir savo pagoniškas šaknis.
„Pirmą kartą į Vilnių nuvažiavau sausio 3-iąją. Buvo labai šalta, bet pamatęs visas tas itališko stiliaus bažnyčias pajutau kažką artimo net ir būdamas už kelių tūkstančių kilometrų nuo savo namų. Net atradau Kalvarijų gatvę, tokia pat yra ir Ispanijoje.
Ryšys tarp abiejų šalių labai stiprus, tą padeda pajusti ir daug panašių žodžių, gatvių pavadinimai, tos pačios šventės, architektūra“, – netikėtais atradimais dalijosi užsienietis.
Perspektyvų mato Lietuvoje
Vaikino teigimu, panaši ir abiejų šalių virtuvė. Ispanai vartoja labai daug bulvių ir kiaulienos, todėl cepelinai su mėsa ir šaltibarščiai jį sužavėjo. Ispanijoje ant stalo visada būna daug jūros gėrybių, bet tik Lietuvoje Chuanas Karlosas „atrado“ ir pamėgo silkę. Dar vienas atradimas svečiui buvo arbata. Iš pradžių jis stebėjosi, kad arbatą Lietuvoje geria ir vaikai, ir suaugusieji, ir net kelis kartus per dieną, tačiau vėliau suprato, kad esant tokiam klimatui karšto gėrimo puodelis – nepakeičiamas.
„Ispanijos kultūra, tradicijos, muzika, virtuvė ir daugelis dalykų yra nuostabūs, bet man patinka ir šiaurietiškas lietuviškas gyvenimo būdas. Nežinau, kas bus po dvejų ar penkerių metų, bet šiuo momentu jaučiu, kad turiu grįžti į Lietuvą“, – sakė Ch.K. Paganas Motosas ir prasitarė, kad Lietuvoje laukia mylimoji.
Kaip prisipažino vaikinas, kol kas jis dar gali leistis į savęs ieškojimus, pasaulio pažinimą, nes jaučia, kad tas metas, kai norėsis kurstyti šeimos židinį, gali netrukus ateiti. Ispanijoje šeimos yra gausios. Kaip teigė užsienietis, prie Kūčių stalo jų šeimoje susėda apie keturiasdešimt žmonių: seneliai, tėvai, vaikai, anūkai. Todėl jis savo šeimą įsivaizduoja ne europietišką, kur auga tik vienas ar du vaikai, o ispanišką.
„Į Lietuvą atvykau norėdamas iššūkių, daug metų svajojau pakeliauti, todėl net jeigu ir Ispanijos ekonominė padėtis būtų buvusi labai gera, būčiau išvykęs. Kada nors teks nustoti blaškytis, reikės apsistoti vienoje vietoje, bet kol kas noriu iš gyvenimo paimti viską, ką galima“, – kalbėjo pašnekovas.
Kita vertus, Lietuvoje jis mato daug daugiau galimybių nei Ispanijoje, nors neatmeta minties kada nors sugrįžti į gimtinę.
„Lietuva turi didžiulį potencialą, ji yra tokiame etape, kai viskas tik vystosi, todėl labai paranku kurti naują verslą, ypač turint genialių idėjų. Manau, Lietuvoje yra daug perspektyvų, nes čia labai daug išsilavinusių žmonių, mokančių net kelias kalbas. Ir aš grįžęs į Lietuvą planuoju žmones mokyti ispanų kalbos, o laisvalaikiu – muzikuoti“, – planais dalijosi ispanas.
Lina DRANSEIKAITĖ
