Seimas atsitokėjo, kad dabartiniai įstatymai leidžia iškrypėliams, padariusiems nusikaltimus vaikams, iki teismo vaikščioti laisvėje. Siūloma leisti suimti ar sekti ir vaikų tvirkintojus bei išnaudotojus pornografijai.
Įstatymai glosto
Lietuvoje net po rezonansinės Kauno pedofilijos bylos prokurorai gali teisintis, kad suimti iškrypėlius nėra pagrindo. Nors Generalinė prokuratūra prieš savaitę patvirtino įsipareigojimą, kad seksualinių nusikaltimų vaikams ikiteisminiai tyrimai truktų ne ilgiau nei 4 mėnesius, mažai tikėtina, kad tai padės. Mat įstatymai įpareigoja tvirkintojus iki teismo paleisti į laisvę. Nes mažamečio vaiko tvirkinimas, lytinės aistros tenkinimas su nepilnamečiu jam grasinant ar už atlygį, nepilnamečių išnaudojimas pornografijai, remiantis Baudžiamuoju kodeksu, nelaikomi sunkiais nusikaltimais. Todėl už tai ne tik negalima suimti, bet ir sekti įtariamojo, stebėti jo veiklos internete ar atlikti nusikalstamą veiką tiriančius veiksmus. Todėl tyrimai trunka metų metus, o pakankamai įrodymų nesurinkę prokurorai gali baksnoti į iškrypėlius kone glostantį Baudžiamąjį kodeksą.
Seimas pagaliau atsitokėjo, kad tai reikėtų keisti. Seimūnė Agnė Zuokienė pasiūlė pataisas, numatančias, jog minėtiems asmenims, net ir padariusiems „švelniais“ laikomus nusikaltimus, būtų galima taikyti visas teisines priemones.
Teisintis nebegalės
„Bylos ilgai svarstomos ir gal net ne visos pasiekia teismą. Per penkerius metus užregistruota 800 seksualinių nusikaltimų vaikams. Tiesa, išteisinamųjų nuosprendžių beveik nėra. O prokurorai, pavyzdžiui, teisindami save dėl to, jog rezonansinėje byloje buvo pavėluotai padaryta daugelis dalykų, rašo, kad buvo surištos rankos. Dabar, jei nusikaltimas įvardijamas kaip nesunkus, praktiškai padaryti nieko neįmanoma. Tad dabar prokurorai galės daryti ir kratą, ir žmogaus apžiūrą, ir klausytis pokalbių, taip pat suimti. Bus eliminuotas toks pasiteisinimas, kad kažko daryti negalėjau“, – sakė A.Zuokienė.
Ji baisėjosi, kad pagal dabartinius įstatymus nusikaltėliai gali toliau nevaržomi tenkinti savo aistrą, net daryti spaudimą savo aukoms. Mat pareigūnai, norėdami patikrinti, kuo asmuo užsiima, turi jam oficialiai prisistatyti.
„Tokių antžmogių visuomenėje yra nemažai. O kai registruojamas tokio pobūdžio įvykis prieš vaiką, visos priemonės turi būti pateisinamos“, – aiškino A.Zuokienė.
Vis dėlto seimūnė nesiryžo siūlyti perkvalifikuoti minėtų nusikaltimų į sunkius. Esą kištis į bausmių klasifikaciją jai nepatarė teisininkai, mat taip esą būtų iškraipyta visa teisinė sistema.
„Nors man, kaip mamai, tie nusikaltimai yra patys baisiausi, bet teisininkai tvirtina, kad turi išlikti bausmių adekvatumas, neturi būti iškreipta proporcija“, – tvirtino ji.
Ignas JAČAUSKAS
