Klaipėdos Teismo ekspertizių centre vėl nebetelpa mirusieji. Artimųjų laidojimui gautas pašalpas pragėrę klaipėdiečiai mėnesius nepasirūpina velioniais, rašo „Klaipėda“.
Mirusiųjų laidoti neskuba
Vakar Teismo medicinos ekspertizių centro Klaipėdos skyriuje gulėjo devyniolikos velionių kūnai.
Šaldoma patalpa, kuri pritaikyta laikyti lavonus, talpina tik penkių žmonių kūnus. Visi kiti buvo laikomi koridoriuje.
Daugelis mirusiųjų čia guli ne mažiau nei mėnesį, tad pastate tvyrojo salsvas yrančio kūno tvaikas.
Tik šeši iš ilgą laiką nepalaidotų velionių kol kas neatpažinti. Visų kitų mirusiųjų asmenybės nustatytos.
Išgerti – už laidojimo pašalpą
Ne vienas jų turi ir artimuosius. Tačiau šie neskuba jų laidoti. Nuo praėjusių metų lapkričio 7 dienos Klaipėdos ekspertiniame skyriuje laikomas 28 metų Valerijaus Andrejevo kūnas, nuo lapkričio 10-osios – 45-erių Valerijaus Makarovo, nuo lapkričio 27-osios – šešiasdešimtmečio Aleksejaus Malintino kūnai, taip pat lapkričio pabaigoje miręs 68-erių Nikolajus Urbanskis.
Vis dar nepalaidoti gruodį mirę 58 metų Jurijus Denisovas, 35-erių Sergejus Kravecas, 57-erių Valentinas Čichanovičius, septyniasdešimtmetis Naumas Fileris.
Šiomis dienomis laukiama atvykstant nužudyto somaliečio giminaičių bei iš laivo iškritusio lenkų jūreivio artimųjų.
Teismo medicinos ekspertai jau pavargo rašyti raštus policijai ir kitoms institucijoms, ragindami kuo greičiau spręsti, ar galima šiuos mirusiuosius palaidoti.
Skuba gauti pašalpas
Ne vienas išvardintų velionių turėjo šeimas. Ne vieno giminaičiai apsilankė skyriuje ir, gavę mirties liudijimą, suskubo gauti valstybės pašalpą laidojimui.
Iki Naujųjų metų ji siekė 750 litų. Šiemet ši pašalpa padidinta iki 780 litų.
Pareigūnų teigimu, kai artimieji patys iškasa kapo duobę, velionį aprengia namie turėtais, o ne ritualinių paslaugų įmonėje pirktais rūbais, pašalpos pinigų ne tik užtenka palaidoti mirusįjį, bet dar ir lieka.
Tačiau ekspertai bei policininkai tikina, kad dažniausiai už pašalpas asocialūs artimieji perka alkoholį ir apskritai nesirūpina laidotuvėmis.
Nelaidoja savo vyro
J.Janonio gatvėje gyvena N.Urbanskio našlė Albina. Juodu su vyru drauge nugyveno 45 metus. Jis visą gyvenimą tarnavo sovietinėje kariuomenėje, ji dirbo milicijoje.
Našlė tikino gerai sutarusi su sutuoktiniu ir jo netektį sunkiai išgyvenusi.
Nuo sunkios širdies ligos vyras mirė dar lapkričio 28-ąją.
Kitą dieną A.Urbanskaja pasirūpino gauti vyro mirties liudijimą bei pašalpą. Tačiau moteris teigė nė nenutuokianti, kaip palaidoti sutuoktinį, nes 300 litų esą kažkas iš artimųjų pavogė. O ir likusių 450 ji jau nebeturinti. Moteris guodėsi badaujanti.
Nežinia, kodėl apie tėvo mirtį ji iki šiol nepranešė Kaliningrado srityje gyvenančiai dukrai.
Antroji jos dukra, gyvenanti tame pačiame bute, nesirūpina tėvo laidotuvėmis. Motina sakė su ja nesugyvenanti.
Kūnas guli kostiumuotas
A.Urbanskaja vakar svarstė – galbūt sausio 10 dieną gavusi pensiją galėsianti pradėti žygius dėl laidotuvių. Ji tikino, kad Rusijos Federacijos konsulatas ją žadėjo paremti, tačiau reikėsią dokumentus išversti į rusų kalbą, o tai būsiančios papildomos išlaidos.
Senyva moteris tikino neturinti artimų žmonių, galinčių jai paskolinti pinigų laidotuvėms.
Ilgoko pokalbio pabaigoje našlė gudriai paklausė, ar negalėtų jos velionio vyro palaidoti valstybė.
Kol našlė svarsto, kur ir kada gaus dar pinigų vyro laidotuvėms, velionio N.Urbanskio kūnas, apvilktas nauju kostiumu, gerokai suiro. Ekspertai neslėpė, kad raumenys pradėjo atsiskirti nuo kaulų ir netrukus gali būti sunku kūną perkelti į karstą.
Atsisako laidoti saviškius
Antrojo policijos komisariato tyrėja Lina Čimukaitė pasakojo, kad ekspertai neturi teisės neduoti mirties liudijimo artimiesiems.
Būta atvejų, kai pareigūnai įspėjo medikus tokių dokumentų degradavusiems artimiesiems neišduoti, kad šie nepasielgtų kaip A.Urbanskaja. Tokie artimieji dažnai tikina, kad dokumentus ir pinigus iš jų pavogė vagys arba atėmė plėšikai.
Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai artimiausi mirusiųjų giminaičiai raštu atsisako valstybės pašalpos ir prašo velionius palaidoti valstybės lėšomis. Tada laidojimo imasi ritualines paslaugas teikiančios bendrovės, laimėjusios konkursą laidoti mirusiuosius valstybės lėšomis.
Ekspertai piktinasi teisėsaugos organų biurokratiniais darbo metodais, kai mėnesį ir ilgiau neleidžiama palaidoti neatpažintus velionius. Pasikeitus įstatymams bei atsiradus galimybei ilgai laikyti visų mirusių žmonių audinių pavyzdžius DNR tyrimui, neliko reikalo lavonus saugoti ilgiau nei keturias dienas. Tačiau neretą kartą mirusiuosius laidoti neleidžia prokurorai motyvuodami tai vis dar nesibaigusiu asmenybės nustatymo tyrimu.
Daiva Janauskaitė
