Vienos iš Klaipėdos progimnazijų direktorė, kur nutiko minėtas incidentas, naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad mokinys į mokyklą atsinešė sulankstomą peilį.
„Jis pats ir susižalojo su tuo peiliu. Pirmąją pagalbą suteikė visuomenės sveikatos specialistė. Žaizda negili, kraujavimą sustabdė tvarsčiu“, – komentuoja ugdymo įstaigos vadovė.
Pasak jos, vaikui medikų pagalbos neprireikė, jis nestipriai susižalojo pirštą, šiandien pirštas jau be tvarsčio.
Tiesa, iš pradžių buvo skelbta, kad vaikas sužalojo ne save, o kitą vaiką.
„Į mokyklą draudžiama atsinešti peilį. Situacija vertinama rimtai ir imtasi visų reikalingų priemonių. Klaipėdos miesto policija ir vaiko teisių tarnyba informuoti“, – nurodo progimnazijos direktorė.
Vaiko teisių apsaugos specialistai atskleidė, kokių veiksmų imsis
Vaiko teisių apsaugos atstovai nurodė, kad pranešimą apie galimą konfliktą tarp vaikų mokykloje gavo iš nenustatyto pranešėjo.
„Į smurtinius atvejus reaguojame nedelsiant, tad šiandien kreipsimės į ugdymo įstaigą siekiant patikslinti įvykio aplinkybes. Nustačius įvykyje dalyvavusius vaikus, vaiko teisių gynėjai susitiks su jais abiem, išklausys, pabendraus su jų tėvais, mokyklos atstovais ir įvertins, kokios pagalbos vaikams gali prireikti.
Esant poreikiui, pagalbą teiks socialiniai partneriai. Apie įvykį taip pat informavome policijos pareigūnus“, – nurodo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Rojutė–Bunė
Pasak jos, smurtas tarp vaikų, patyčios – dažna problema, dėl kurios pranešimų sulaukia vaiko teisių gynėjai.
„Dažniausiai tokio pobūdžio konfliktai prasideda nuo užgauliojimų ar patyčių, o neišspręsti žodiniai nesutarimai kartais perauga į fizinius veiksmus. Pastebima, kad smurtinės situacijos tarp vaikų vis dažniau kyla mokyklos aplinkoje, todėl itin svarbus glaudus tėvų, mokyklos darbuotojų ir vaikų gerovės specialistų bendradarbiavimas.
Atkreipiame dėmesį, kad pagalbos gali reikėti ne tik nukentėjusiam vaikui, bet ir tam, kuris elgėsi agresyviai. Paauglių agresiją dažnai lemia patyčios, nesaugumo jausmas, emocinio palaikymo trūkumas ar kiti sudėtingi išgyvenimai. Kartais tik po konflikto paaiškėja, kad vaiko sunkumai ilgą laiką buvo nepastebėti“, – aiškina ji.
Kaip padėti vaikui?
Vaiko teisių apsaugos specialistai sako, kad vaikams ne visuomet pakanka emocinių įgūdžių tinkamai spręsti konfliktus ar išreikšti savo jausmus, o netinkamo elgesio pavyzdžiai dažnai perimami iš artimiausios aplinkos.
Pasak jų, didelę įtaką vaikų emocinei būsenai šiandien daro ir internetinė erdvė, kurioje taip pat netrūksta patyčių, spaudimo bei kitų sunkiai pastebimų grėsmių.
„Kad smurtinės situacijos nesikartotų ir mokykloje visi vaikai jaustųsi saugūs, būtinas glaudus tėvų bei mokyklos bendradarbiavimas. Svarbu kartu aptarti kilusias problemas, ieškoti jų priežasčių ir padėti vaikams emociškai sustiprėti, mokytis tinkamo bendravimo bei atsakingo elgesio.
Viena svarbiausių prevencijos priemonių – artimas ryšys šeimoje, kai vaikas jaučiasi išgirstas, suprastas ir drąsiai gali kalbėti apie savo sunkumus“, –
Vaiko teisių gynėjų patarimus, kaip nuraminti vaikus, sužinojusius apie išpuolius mokyklose, rasite čia.
Svarbiausius atsakymus apie vaiką, jo balsą ir ryšio kūrimą su vaiku rasite vaiko teisių gynėjų interneto svetainės virtualioje bibliotekoje.
Apie pozityvią tėvystę, vaiko poreikius ir pagalbą susidūrus su iššūkiais žiūrėkite Vaiko teisių TV. Kilus klausimų, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Naujausia policijos žinia po išpuolio Marijampolės mokykloje: užpuolikas – ligoninėje
Primename, kad Marijampolės mokykloje neseniai buvo įvykdytas išpuolis peiliu.
Praėjus dviem savaitėms po išpuolio Marijampolės gimnazijoje, kaip įtariama, peiliu moksleivius sužalojęs nepilnametis toliau gydomas ligoninėje, jis dar nėra apklaustas.
„(...) nepilnametis, kuris, kaip įtariama, sužalojo tris mokinius, šiuo metu yra gydomas ligoninėje. Su asmeniu atlikti proceso veiksmų dar nėra galima“, – Eltai nurodė Kauno apygardos prokuratūros atstovė Agnė Pociūtė.
Nepilnametis į ligoninę buvo paguldytas iš karto po išpuolio Marijampolės gimnazijoje balandžio 28 d.
Tądien, apie 7.50 val., buvo gautas pranešimas, kad Marijampolės gimnazijoje mokinys peiliu sužalojo tris moksleivius
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnio dalį, kuriame numatyta atsakomybė už dviejų ar daugiau asmenų sužalojimą. Aptariamoje BK straipsnio dalyje numatyta, kad tas, kas nesunkiai sužalojo du ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Jakutis sakė, kad gimnazijoje įvykusio incidento metu moksleivis dviem merginoms peiliu dūrė bent po kelis kartus, o vaikinui – vieną kartą. Tiesa, pasak prokuroro, smūgiuota ne į gyvybiškai svarbias kūno vietas.
„Bent po keletą (dūrių – ELTA) mergaitės patyrė, vaikinas, panašu, vieną. (...) Tai nebuvo gyvybei itin reikšmingos kūno vietos – nugaros sritys, petis, ranka“, – apie jaunuolių patirtus sužalojimus antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo D. Jakutis.
Anot prokuroro, jaunuoliai patyrė durtinio-pjautinio tipo sužalojimus. Moksleiviai buvo sužaloti daugiafunkciniu įrankiu, kurio sudėtyje yra ir peilio geležtė.
Prokuroras patvirtino, kad peiliu moksleivius sužalojęs jaunuolis buvo su juodos spalvos medicinine kauke.
Gimnazijoje po incidento vienai dienai buvo nutrauktas ugdymo procesas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
