„Mes atėjome iš skurdo ir sudėtingos šeimos. Būdavo dienų, kai namuose nebūdavo maisto. Tekdavo eiti pas kaimynus ir skolintis ryžių ar šiek tiek pinigų, kad tą dieną galėtume pavalgyti“, – pasakoja jis.

Pasak Šakibo, būtent šios patirtys užaugino norą ieškoti geresnio gyvenimo. Jis prisimena, kad daugelis žmonių aplinkui neturėjo galimybės keliauti, pažinti pasaulio ar rinktis savo ateities. Dalis jų visą gyvenimą praleisdavo ten, kur gimė, neturėdami galimybės ištrūkti iš skurdo rato. Todėl dar būdamas jaunas jis sau pažadėjo, kad stengsis pažinti kuo daugiau pasaulio ir ieškos galimybių gyventi kitaip.

Ištrūkti iš skurdo ir išmokti pasaulio kalbas

Augdamas jis gyveno skirtingose šalyse: Brunėjuje, Malaizijoje, todėl nuo mažens susidūrė su įvairiomis kalbomis bei kultūromis. Kartu su naujomis patirtimis teko susidurti ir su iššūkiais. Vyras atvirai kalba apie patirtą diskriminaciją bei neapykanto jo bei jo šeimos atžvilgiu. Vis dėlto jis pabrėžia, kad net ir sunkiausiais momentais atsirasdavo žmonių, kurie parodydavo geranoriškumą.

„Tuomet pažadėjau sau, kad išmoksiu pasaulio kalbas ir stengsiuosi suprasti sudėtingas skirtingų šalių kultūras. Norėjau ne tik išgyventi pats, bet ir padėti savo mamai, broliams bei seserims. Taip pat svajojau išsilaisvinti iš aplinkybių, kuriose gimiau, keliauti po pasaulį, kaupti žinias ir patirtis. Daugelis žmonių mano gimtojoje šalyje apie tai gali tik svajoti arba matyti per televizorių. Jie taip ir nepatiria, ką reiškia skristi lėktuvu ar apsilankyti kitoje valstybėje“, – pasakoja Šakibas.

Šiandien vyras jaučiasi dėkingas už tai, kad saugumą atrado Europoje, įleido čia šaknis, o sutikęs lietuvaitę atrado šią šalį ir augina sūnų.

„Tai mane natūraliai paskatino domėtis Lietuvos kultūra ir mokytis kalbos. Nors lietuvių kalba laikoma viena sudėtingiausių pasaulyje, man joje netrūksta ir atradimų. Kartais nustembu radęs žodžių ar jų šaknų panašumų į bengalų kalbą ar sanskritą“, – sako vyras.

Lietuvoje rado tai, ko ilgai ieškojo

Apie Lietuvą Šakibas iš pradžių nežinojo daug, tačiau avykęs į Lietuvą jis greitai suprato, kad nori ją pažinti giliau. Pasak pašnekovo, Lietuvoje jis atrado tai, ko ilgą laiką ieškojo kitose vietose – galimybę kurti savo gyvenimą ir jaustis bendruomenės dalimi.

Pasak Šakibo, nors Lietuvos ir Bangladešo istorijos labai skirtingos, jis mato bendrų patirčių, susijusių su sunkumais, netektimis ir žmonių pastangomis kurti geresnį gyvenimą. 

„Kartais atrodo, kad lietuviai geriau supranta mano istoriją, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – teigia jis.Šiandien Šakibas turi daugybę veiklų ir pomėgių: anksčiau buvo Muay Thai kovotoju, daugiau nei dešimt metų dirbo hiphopo ir gatvės šokių mokytoju, o šiandien domisi automobilių remontu, asmeniniu tobulėjimu, savęs pažinimu bei dvasiniu augimu.

„Gyvenime darau tik tai, kas man iš tiesų patinka ir teikia pilnatvės jausmą. Manęs nemotyvuoja pinigai ar materialinė nauda. Visada stengiuosi rinktis veiklas, kurios mane įkvepia ir leidžia augti kaip žmogui“, – teigia jis. 

Šiandien savo patirtimi jis noriai dalinasi ir socialiniuose tinkluose Instagram bei TikTok. 

Šakibo „Instagram“ paskyra

Lietuvių kalbos mokėsi kaime ir parduotuvėse

Šakibas juokiasi, kad jo lietuvių kalbos mokymosi metodas buvo gana neįprastas. Vietoje tradicinių pamokų jis rinkosi kasdienes situacijas: bendravimą parduotuvėse, keliones po Lietuvą ir pokalbius su vietiniais žmonėmis.

Didžiausią įspūdį jam paliko laikas Lietuvos kaimuose, kur, kaip pats sako, galėjo išgirsti tikrą kasdienę kalbą. Bendraudamas su žmonėmis jis pamažu pradėjo suprasti ne tik žodžių reikšmes, bet ir lietuvių charakterį, humoro jausmą bei bendravimo būdą. Nepaisant to, kad čia išmoko ir kai kurių keiksmažodžių ar nenorminės lietuvių kalbos posakių, Šakibui tai būdas pažinti tikrąją kalbą be filtrų.

Nors lietuvių kalbą jis vadina sunkia, pasiduoti neketina. „Pusė mano šeimos yra lietuviai, todėl neturiu pasiteisinimų. Turiu mokytis. Tam labai padeda ir turinio kūrimas lietuvių kalba. Tai darau ne tam, kad menkinčiau Lietuvą ar iš jos šaipyčiausi. Priešingai, noriu ją parodyti ir pristatyti pasauliui. Noriu būti vienas pirmųjų imigrantų iš Bangladešo, kuris kalba lietuviškai, gerbia šią šalį ir yra jai dėkingas. Turiu šeimą Lietuvoje, todėl jaučiuosi su ja susijęs ir noriu parodyti, kad ne visi imigrantai atitinka stereotipus, kuriuos kartais mėgstama piešti“, – aiškina Šakibas.

Lietuva – neribotų galimybių žaidimų aikštelė

Anot Šakibo, vienas didžiausių atradimų Lietuvoje buvo tai, kaip keičiasi žmonių reakcija, kai su jais bandoma kalbėti lietuviškai. Jis pasakoja, kad ypač vyresnio amžiaus žmonės tampa daug atviresni, kai pamato, kad užsienietis stengiasi bendrauti jų gimtąja kalba. Daugelis pokalbių, kurie prasideda nedrąsiai, vėliau virsta nuoširdžiu bendravimu.

„Kai kalbu lietuviškai, žmonės daug greičiau priima mane kaip savą. Jie mato, kad gerbiu jų kalbą ir kultūrą“, – pasakoja jis.

Pasak vyro, būtent dėl šios priežasties jis mano, kad gyvenant svečioje šalyje svarbu bent jau stengtis išmokti vietinę kalbą. Jo nuomone, kalba yra kur kas daugiau nei tik bendravimo priemonė – ji leidžia pažinti žmones, jų tradicijas ir gyvenimo būdą.

Šakibas sako niekada nepamirštantis, iš kur atėjo. Galbūt todėl šiandien jis taip vertina galimybę gyventi Europoje, auginti sūnų ir pažinti pasaulį. Anot jo, daug žmonių jo gimtojoje šalyje apie tokias galimybes gali tik svajoti.

„Lietuva man yra tarsi neribotų galimybių žaidimų aikštelė. Čia vėl jaučiu tą patį smalsumą, kurį jaučiau būdamas vaikas ir pirmą kartą pažindamas pasaulį. Mokydamasis lietuvių kalbos iš naujo patyriau jausmą, kurį kadaise jutau mokydamasis pirmųjų žodžių savo gimtąja kalba ar anglų kalba“, – pasakoja jis.

Šiandien vyras laisvai kalba bengalų, anglų, hindi ir malajų kalbomis, tačiau būtent lietuvių kalba, pasak jo, užima ypatingą vietą širdyje.

„Lietuvių kalba man yra artimiausia širdžiai. Ji susijusi su mano šeima, sūnumi ir gyvenimu, kurį kuriu Lietuvoje. Net mano vaikas padeda man mokytis lietuviškai“, – šypsosi Šakibas.