Taip ji kalbėjo trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete pristačiusi neviešą ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų audito dalį.
„Krašto apsaugos sistema veikia tokiu būdu, kad nespėja patenkinti kariuomenės poreikių. Dėl to kyla reikšmingos rizikos Lietuvos gynybos tikslų pasiekimui laiku – taip, kaip numatyta, iki 2030 metų“, – BNS teigė I. Segalovičienė.
„Iš esmės pagrindinis tikslas, toks didysis tikslas, kuris reikalauja daugiausiai lėšų, tai yra būtent divizija“, – pridūrė ji.
Pasak I. Segalovičienės, posėdyje kalbėta ir apie oro gynybą, pirkimus kitose srityse.
Jau anksčiau Valstybės kontrolė yra įspėjusi, kad kitąmet suplanuotas 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimas krašto apsaugai gali būti per mažas, nes neužtikrins užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Pasak jos, norint pasiekti tikslų, kitąmet reikėtų gynybai skirti 5,44 proc. BVP.
„Iš esmės yra išoriniai ir vidiniai veiksniai. Išoriniai – tai, kas vyksta rinkoje: karinės įrangos įsigijimai ir taip toliau, bet tarp vidinių veiksnių yra finansavimas, yra vadyba plačiąja prasme: pirkimai, žmonės, kompetencijos, kasos procedūros, IT, dirbtinis intelektas ir visi kiti dalykai“, – teigė I. Segalovičienė.
„Didelė dalis priežasčių būtent slypi tuose vidiniuose sistemos neefektyvumo elementuose“, – kalbėjo ji.
Diviziją išvystyti Lietuva planuoja iki 2030 metų. Tai daroma, siekiat atgrasyti Rusiją, beveik penkerius metus puolančią Ukrainą.
Vis dėlto dėl kitąmet iš esmės neaugančio gynybos biudžeto diviziją apginkluoti planuojama mažiau modernia technika.
Krašto apsaugai kitąmet planuojama skirti apie 4,8 mlrd. eurų – keliasdešimt milijonų eurų daugiau, nei šiemet.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



