Ginčo pradžia siejama su 2020 m., kai IŽA pateikė skundą EK dėl LRT finansavimo modelio 2015 m. ir 2020 m. pakeitimų atitikimo valstybės pagalbos taisyklėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Atkreipiamas dėmesys, kad ES valstybės pagalbos taisyklės reikalauja jos teikimą suderinti su EK, jei valstybė sukuria naujas pagalbos priemones arba esamas priemones iš esmės pakeičia. EK pateiktame skunde IŽA atkreipė dėmesį, kad 2015 m. ir 2020 m. Lietuva iš esmės keitė LRT finansavimo modelį. Jei anksčiau LRT buvo finansuojama valstybės lėšomis ir reklamos pajamomis, tai nuo 2015 m. LRT yra išlaikoma tik valstybės lėšomis ir toks finansavimas reikšmingai išaugo. Savo ruožtu, 2020 m. pakeitimais valstybė papildomai koregavo visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį, skiriamo finansavimo „grindis“ padidindama nuo 29 iki 41 mln. eurų.
Išnagrinėjusi IŽA skundą, EK nurodė, kad 1990 m. sukurtas LRT finansavimo modelis nebuvo keičiamas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, esminių pakeitimų nebuvo nei 2015 m., nei 2020 m., esą todėl Lietuvai nereikėjo naujai susiderinti valstybės pagalbos teikimo su EK.
Su tokiu vertinimu IŽA nesutiko ir EK sprendimą apskundė ES Bendrajam teismui. 2025 m. gegužės 21 d. šis teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino IŽA argumentų pagrįstumą ir skundą patenkino.
Bendrasis teismas panaikino EK sprendimą procedūriniais pagrindais – jis panaikintas nurodant, kad EK priėmė sprendimą netinkamai įvertinusi byloje esančius įrodymus, padariusi skaičiavimo klaidas. Visgi sprendimo motyvuose pateiktais paaiškinimais ES Bendrasis teismas netiesiogiai leido suprasti, kad 2015 ir 2020 m. vykdyti LRT finansavimo modelio pakeitimai galėjo būti esminiai, tad pakeistas finansavimo modelis turėjo būti suderintas su EK.
Šioje byloje IŽA atstovaujančios advokatų kontoros „Ellex“ partnerio Karolio Kačerausko teigimu, įsiteisėjus ES Bendrojo teismo sprendimui, EK turės pareigą inicijuoti formalų LRT finansavimo modelio tyrimą. Tai reiškia, kad ji turės atlikti gerokai išsamesnį nei anksčiau situacijos teisinį vertinimą.
„Atlikdama išsamesnį tyrimą ir surinkusi daugiau įrodymų, EK galėtų prieiti prie analogiškos išvados, – valstybės pagalbos skyrimo LRT nereikėjo suderinti su EK, nes Lietuva nuo 1990 m. nedarė jokių esminių valstybės pagalbos priemonės pakeitimų. Alternatyviai, EK galėtų pripažinti, kad valstybės pagalbos teikimas (toks koks egzistavo 2015 ar 2020 m.) atitinka ES reikalavimus. O jei Lietuvai nepavyks įrodyti valstybės pagalbos suderinamumo, EK gali konstatuoti valstybės pagalbos pažeidimą ir pareikalauti jos sugrąžinimo“, - sako K. Kačerauskas.
IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, skųsdama visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį, IŽA neturi tikslo nei sumažinti skiriamo finansavimo, nei apriboti veiklos nepriklausomumo garantijų.
„ES tradicijos sako, kad valstybė privalo turėti stiprų ir nepriklausomą visuomeninį transliuotoją, o jo finansavimo modelis turi atitikti ES valstybės pagalbos taisykles, kurios apsaugo rinką nuo konkurencijos iškraipymų“, - sako L. Bušinskaitė.
Šios taisyklės reikalauja dviejų dalykų. Pirma, turi egzistuoti nepriklausomas išorinis reguliuotojas, sprendžiantis, ar konkreti veikla, pavyzdžiui, Eurolygos transliacijos, atitinka visuomeninio transliuotojo misiją. Taip pat turi egzistuoti nepriklausoma valstybės skiriamų lėšų naudojimo kontrolė, leidžianti užtikrinti, kad būtų skiriamas tik toks finansavimas, koks yra būtinas patikėtai misijai vykdyti.
IŽA akcentuoja, kad EK pradėjus formalų tyrimą racionaliausias valstybės sprendimas būtų – negaišti laiko ginant anksčiau užimtą poziciją apie pagalbos suderinamumą, o kurti naują finansavimo modelį, kuris atitiktų ES teisės reikalavimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
