Po susitikimo Lietuvos premjerė sakė, kad situacija regione lieka įtempta, o Rusija savo reikalavimais bando skaldyti sąjungininkų vienybę.
„Šiandien, deja, situacija neatrodo labiau raminanti, todėl labai svarbu, kad mes ir toliau palaikytume aktyvų bendradarbiavimą, įgarsindami bendras pozicijas“, – žurnalistams spaudos konferencijos metu sakė I. Šimonytė.
Ji tikino, kad Europa susiduria su sunkiai prognozuojamu Rusijos elgesiu. „Jį vertinčiau kaip siekį skaldyti sąjungininkes ir partneres, todėl turime išlikti susitelkę. <...> Augant geopolitinei įtampai, mums yra itin svarbu, kad nebūtų priimti Rusijos primetami naratyvai apie kažkokias interesų zonas, apie saugumo architektūros perbraižymą“, – sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, Kremliaus prašymas NATO atsisakyti atvirų durų politikos nepriimtinas, nes „pažeidžia valstybių teisę savarankiškai pasirinkti užsienio ir saugumo politiką“.
Anot I. Šimonytės, Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje taip pat „kelia tiesioginį susirūpinimą“. Jis sakė, kad reikią siųsti aiškią žinią Rusijai ir Baltarusijai, kad „tolesnės agresijos kaina bus labai didelė.“ Lietuvos premjerė taip pat sakė, Baltijos šalių parama Ukrainai itin svarbi, kaip ir visos Europos Sąjungos.
Estijos premjerė K. Kalas aiškino, kad saugumo situacija šiuo metu yra „pavojingiausia per 30 metų“, todėl vienybė yra ypatingai svarbi, o Latvijos premjeras ragino NATO partneres striprinti Aljanso rytinį flangą. Visgi amerikiečiai savo karius nors ir siunčia į regioną, bet kol kas ne į Baltijos šalis, o į Lenkiją.
Kalbėdami apie kaimyninę Baltarusiją Baltijos šalių premjerai sutarė, kad vieningas sankcijų laikymasis – labai svarbu, o Estijos premjerė pridūrė, jog jos Vyriausybė sutarė drausti baltarusiškų naftos produktų pervežimą per savo teritoriją.
I. Šimonytė sakė, kad baltarusiška nafta pro Lietuvą nevažiuoja jau kuris laikas, o štai trašų tranzitas taip pat nutraukiamas dėl nacionalinio saugumo. Visi trys premjerai sutarė, kad svarbiausia, jog vieningos pozicijos dėl sankcijų laikytųsi visa ES, nes tik taip bus galima užkamšyti landas.
Baltijos šalių premjerai aptarė regioninių infrastruktūros projektų, įgyvendinimo pažangą. Akcentuota energetikos politika, atsižvelgiant į kylančias energijos išteklių kainas ir geopolitiką.
Taip pat bus diskutuota ir apie bendras pozicijas įgyvendinant Žaliąją darbotvarkę (FF55 paketą), planuojama pasirašyti bendrą Baltijos šalių pareiškimą šia tema. Tradiciškai bus pasikeista patirtimi valdant Covid-19 pandemiją.
