Premjerė teisinasi, kad visuomenei apie pavogtus žmonių duomenis nepranešė, nes to neleido nuolat informaciją apie rusų atakas slepianti Generalinė prokuratūra. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad slėptis už prokuratūros premjerė negali.
Plačiau apie tai – TV3 žiniose.
Ketvirtą darbo dieną po to, kai žurnalistų pajudinti prokurorai atskleidė skaudžią tiesą, jog kažkas įžūliai pavogė žmonių duomenis iš Registrų centro, premjerė tik trečiadienį nuo ankstaus ryto pasikvietė tris ministrus tai aptarti.
Atsakomybės prisiimti nesiruošia
Krašto apsaugos, ekonomikos ir inovacijų bei vidaus reikalų ministrai skubėjo į aštuntos valandos susitikimą.
Visi šie ministrai vienaip ar kitaip susiję su kilusiu skandalu. 600 tūkstančių nekilnojamojo turto išrašų nutekėjo per Migracijos departamento sistemą, pasinaudojus dviejų darbuotojų paskyromis. Už Migracijos departamentą atsakingas vidaus reikalų ministras. Duomenys buvo vagiami iš Registrų centro, už kurį atsakingas ekonomikos ir inovacijų ministras. Tik atsakomybės niekas neprisiima.
„Bet koks atsistatydinimas arba tokio pobūdžio sprendimo priėmimas būtų geriausia dovana mūsų priešams“, – spaudos konferencijoje sakė I. Ruginienė.
Opozicija negaili kritikos:
„Tai premjerės atsistatydinimas yra dovana priešams? Būtų dovana Lietuvai, man atrodo“, – sako konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Tiesa, atsakomybės sulaukė įmonės vadovas – ekonomikos ir inovacijų ministras, tik pasirodžius viešai informacijai, kad prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nutekintos informacijos, parekomendavo Registrų centro vadovui trauktis iš pareigų.
Kai kurių duomenis nutekino sausį
Ikiteisminis tyrimas pradėtas jau balandžio 15 dieną. Dar pavasario pradžioje finansinių paslaugų grupė kreipėsi į teisėsaugą, pastebėjusi, kad naktimis ir savaitgaliais kažkas iš Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų tikrino vadovų ir jų šeimos narių duomenis. Domėjosi turimu nekilnojamuoju turtu. Neringos meras sako, kad ir jo duomenis per Vidaus reikalų ministerijos sistemą kažkas tikrino nuo metų pradžios.
„Labiausiai mus nustebino, jog duomenys buvo imti sausio 4 d., pusę dvylikos nakties. Dešimtą valandą vakaro. Na, ir labiausiai suglumino, kad vasario 16 d. likę duomenys taip pat buvo išimti“, – pasakoja Neringos meras Darius Jasaitis.
Neringos meras dėl to pasiskundė Vidaus reikalų ministerijai. Tikrosios priežasties, kodėl buvo imami duomenys, atsakymo iki šiol negavo.
„Kartais galvodavai, kad šeimą dieną X galėtum nuvežti Preiloje į kokį rūsį, tai dabar tiesiog to nedarysi. Nes kažkas viską žino, kur tu gali būti“, – sako D. Jasaitis.
Duomenis pavogė priešiškos valstybės
G. Nausėda sako turįs žinių, kad šiuos duomenis pavogė Lietuvai priešiškos valstybės.
„Tai yra priešiškų valstybių veikla ir yra požymių, kad tai – priešiškų valstybių organizuota ataka, tačiau tai niekaip neatleidžia nuo atsakomybės čia, vietoje, esančių institucijų, nes padaryta didelė žala duomenų saugumui“, – teigia G. Nausėda.
I. Ruginienė pripažįsta, kad apie nutekintus duomenis žinojo jau balandžio pradžioje. Panašiu metu apie vagystę iš Registrų centro žinojo ir ekonomikos ir inovacijų ministras, ir abu iki šiol tylėjo – visuomenei nepratarė nė žodžio.
„Aukščiausias pareigas užimantis politikas turėtų suvokti, kad tokia istorija anksčiau ar vėliau taps vieša. Kad piliečiai bus pasipiktinę ir kad problema yra didžiulė, pakertanti pasitikėjimą“, – sako liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kalbėti neleido prokurorai, tačiau tai – netiesa
Premjerė aiškina, kad kalbėti jai neleido prokurorai.
„Jūs puikiai žinote, kad tam tikros informacijos atskleidimas, kalbėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – tikina I. Ruginienė.
Generalinė prokuratūra jau eilę metų slepia nuo visuomenės rusų provokacijas mūsų šalyje – „Ikea“ parduotuvės padegimą, bandymą susprogdinti DHL lėktuvus, sandėlių ar įmonių padegimus, kitus teroro aktus. Apie visus tokius įvykius paskelbia tik tada, kai apie juos pirmi iš šaltinių sužino žurnalistai.
G. Nausėda aiškina, kad I. Ruginienei atskleisti informacijos niekas nedraudė.
„Prokuratūra nedraudžia teikti informacijos, ir jei toks draudimas yra, tai reikia parodyti, kur yra toks raštas, kuriuo Generalinė prokuratūra draudžia skelbti informaciją apie tai, kas vyksta“, – sako G. Nausėda.
Jeigu I. Ruginienė apie nutekintus gyventojų nekilnojamojo turto išrašus žinojo nuo pirmų dienų, kai nutekinimas esą buvo sustabdytas, prezidentas, panašu, buvo paliktas ant ledo:
„Aš iki galo taip ir negavau aiškaus atsakymo, kodėl nebuvau informuotas realiu laiku ir kodėl nebuvo informuota visuomenė.“
I. Ruginienė dar priduria, kad ir jos šeimos duomenis pasisavino programišiai.
Tiesa, ar anksčiau apie nutekinimus sužinojusi I. Ruginienė apie savo šeimos situaciją nepasidomėjo dar iki leidžiant tai padaryti visiems gyventojams, kol kas lieka neaišku.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
