Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šį rudenį Lietuva su Latvija ir Estija pradėjo plėtoti išsyk kelias su kapitalo rinkos plėtra susijusias iniciatyvas. Tai Baltijos kapitalo rinkų plėtros akseleravimo fondas, vieninga padengtų obligacijų reguliavimo sistema Baltijos šalyse ir trijų Baltijos valstybių, kaip vieno regiono, reitingavimas tarptautiniuose indeksuose.

Šį rudenį Lietuva su Latvija ir Estija pradėjo plėtoti išsyk kelias su kapitalo rinkos plėtra susijusias iniciatyvas. Tai Baltijos kapitalo rinkų plėtros akseleravimo fondas, vieninga padengtų obligacijų reguliavimo sistema Baltijos šalyse ir trijų Baltijos valstybių, kaip vieno regiono, reitingavimas tarptautiniuose indeksuose.

REKLAMA

Kokias galimybes šios iniciatyvos galėtų atverti mūsų šalies įmonėms?

Trys šalys – viena kapitalo rinka

Investuotojai, finansų institucijos, didelės tarptautinės bendrovės bei į mūsų rinkas besidairantys prekių ženklai Baltijos šalis dažnai mato kaip vieną regioną. Tai visų pirma susiję su mūsų šalių dydžiu. Kartu sudėjus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje gyvena 6 milijonai žmonių. Palyginimui, panašus žmonių skaičius gyvena Danijoje.

Mažesnių valstybių ekonominė integracija nėra nauja idėja. Galime prisiminti ir Beniliuksą − Belgijos, Nyderlandų bei Liuksemburgo erdvę, kurį galima laikyti mažųjų valstybių bendradarbiavimo etalonu. Pati Europos Sąjunga taip pat yra 27 ekonomikų sąjunga, turinti vieningą rinką.

REKLAMA

Dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo Estija, Latvija ir Lietuva Briuselyje susitarė dar 2017 m. lapkritį. Šiuos planus aktyviai palaiko Europos Komisija ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, vertindami šį projektą kaip dar vieną žingsnį link bendrosios Kapitalo rinkų sąjungos.

Pagrindinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos paskata kurti bendrą kapitalo rinką yra siekis didinti šalies patrauklumą investuotojams, ir taip stiprinti šalių ekonomikas bei paskatinti investicijas darbo vietų kūrimui.

REKLAMA
REKLAMA

Didžiausią šios iniciatyvos naudą pajustų smulkusis ir vidutinis verslas, kuris yra mūsų regiono ekonomikos pagrindas. Šioms įmonėmis ypač svarbu pritraukti kapitalą iš patikimų šaltinių, o bendra kapitalo rinka turėtų padidinti finansavimo pasiūlą.

Tai yra ypač aktualu būtent dabar, kuomet įmonėms būtina sulygiuoti savo ambicijas su Žaliuoju kursu, o investicijos į procesų automatizavimą vis dažniau minimos kaip galimas atsakas į iššūkius darbo rinkoje.

Daugiau galimybių augti visiems

Kaip bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos nauda atsispindėtų realybėje? Pavyzdžiui, susiklosčius palankiai situacijai pasaulio ekonomikoje, Lietuvos pažangiųjų technologijų įmonė matytų realią galimybę tvariam ir sparčiam augimui bei įsitvirtinimui naujose rinkose.

Tam greičiausiai prireiktų naujų gamybos linijų ir produktų ar investicijų dėl įsitvirtinimo naujose rinkose. Visa tai finansuoti vien iš savo veiklos pelno gali reta įmonė, ir šiuo atveju būtų du keliai: pritraukti investuotojus, atriekiant jiems dalį įmonės akcijų, arba plėtrai reikalingas lėšas skolintis rinkoje.

REKLAMA
REKLAMA

Vieninga Baltijos šalių kapitalo rinka galėtų turėti didesnį potencialių investuotojų kiekį, daugiau kapitalo, galinčio virsti paskolomis augti norintiems verslams. Tai puikiai papildytų esamą finansavimo šaltinių, tarp jų ir bankinio finansavimo, pasiūlą Lietuvos verslui. Didesnė pasiūla dažniausiai lemia ir geresnes finansavimo sąlygas. Paprastai kalbant, įmonės tiesiog galėtų skolintis plėtrai ir pigiau, ir greičiau. Daugiau pritraukto kapitalo plėtrai reikštų ir daugiau darbo vietų bei sparčiau augančius atlyginimus.

Vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių Lietuvos skolinimosi kainą tarptautinėse rinkose, yra mūsų šaliai nepriklausomų kredito reitingo agentūrų suteikti reitingai. Šiuo metu trijų svarbiausių agentūrų – „Standard & Poor's“, „Fitch“ ir „Moody's“ – Lietuvai suteikti reitingai yra atitinkamai A+, A ir A2. Palyginimui, Estijai suteikti reitingai yra kiek aukštesni, o Latvijai – kiek mažesni.

Trijų Baltijos valstybių, kaip vieno regiono, reitingavimas tarptautiniuose indeksuose reikštų, kad išoriniai partneriai mus matytų kaip žaidėją, turintį didesnio svorio. Regionas galėtų pretenduoti į aukštesnį reitingą, nei kiekviena valstybė atskirai.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmieji žingsniai nuteikia optimistiškai

Lietuvos vyriausybė jau yra pritarusi mūsų šalies dalyvavimui steigiant Baltijos šalių regioninį kapitalo rinkų plėtros fondą. Ekspertų skaičiavimais, nuosavo kapitalo trūkumas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje yra vienas didžiausių ES.

Šio fondo įkūrimas padėtų mažinti šį nepakankamumą ir auginti ekonomikos ir verslo potencialą. Planuojama, kad fondo dydis pradžioje sieks 60 mln. eurų, o vėliau gali augti iki 80-100 mln. eurų.

Toks fondas galėtų dalyvauti viešuose ir privačiuose pradiniuose akcijų siūlymuose, dalyvautų daugiašalės prekybos sistemos alternatyviojoje rinkoje. Taip pat – investuotų į prieš IPO stadijos bendroves, siekiančias atsidurti biržų prekybos sąrašuose.

Trys Baltijos valstybės drauge žengė pirmąjį žingsnį, siųsdamos aiškią žinią investuotojams: „Mes pasitikime savo smulkaus ir vidutinio verslo galimybėmis. Pasitikėkite ir jūs“. Stebint tarptautinių institucijų ir finansų ekspertų optimizmą, tikėtina, kad investuotojai išnaudos šias galimybes.

REKLAMA
REKLAMA

Stiprėjant Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, kapitalo rinkai, vietinis verslas žengia į naują kokybinį raidos etapą. Jame kapitalo trūkumas nebeturėtų būti veiksnys, galintis apriboti verslo plėtrą ir augimą.

„Swedbank” Lietuvoje vadovė Inga Skisaker

Tai yra autoriaus nuomonė, nebūtinai sutampanti su redakcijos

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų