Varyk toliau - bus ką į kaltinamąjį aktą įrašyti.

Pagąsdinti nori? Nori mano IP pacituoti? Ką dar padarysi?

Gąsdintas aš. Ir ne tik. Žinau baimės kainą. Tokie liurbiai kaip tu man visai nerūpi.

Ir pagaliau baik kliedėti "išmok lietuviškai". Į veidrodį kada paskutinį kartą žiūrėjai? Ten pas jus, psichiatrinėje gydykloje, ne tik durų rankenos, bet veidrodžiai pašalinti. Tik kažkodėl klaviatūrą paliko:)

11 19 05. Pirma išmok lietuviškai. Ir nemanyk,kad esi nesurandamas.

Spalio perversmą Rusijoje įvykdė pasaulio perėjūnai ,remiami internacionalinio kapitalo,jie organizavo ir pertvarką,kurios tikslas buvo užgrobti kelių žmonių kartų sukurtą turtą.Raskite bent vieną postkomunistinę šalį,kur tautų sukauptas turtas nebūtų patekęs į komunistinės nomenklatūros ir jų parankinių -čekistų rankas.O pačioje blogio imperijos širdyje Rusijoje,pasaulio perėjūnai net politinę valdžią atidavė į čekistų rankas,kurie kaip mat tapo geriausi pasaulio galingųjų bičiuliai.Galime drąsiai teigti,vaikiški žaidimai su KGB,yra ne kas kita,kaip juodo katino gaudymas tamsiame kambaryje,iš anksto žinant,kad jo ten nėra.

Paruošiau daug švyno. Savo rusiška tryda nieko neišgąsdinsi.

Mano aplinkoje dauguma žmonių Landsbergį mėgsta, nors ne visur su juo sutinka.Mėgsta, kaip labai intelektualų ,padorų žmogų, idealistą, nors ir pridariusi klaidų, o Brazausko nemėgsta, nes mano, kad tai tipiškas korumpuotos nomenklatūros atstovas, kuri reikėjo stumti į Nepriklausomybę, NATO, Europos Sąjungą.Vien ko istorijos su EBSW, "Draugystės" viešbučiu vertos.

Kuo skiriasi Lansbergis nuo Brazausko. Lanzbergio nemėgsta žmonės, jis tikras kiršintojas ir buvęs KGB žmogelis. Brazausko nemėgsta, kad jis buvęs komunistas. Pasakykite man kvailam žmogui, kuris pas mus Lietuvoje sąžiningas ir doras politikas. Apie naują kartą politikų tyliu, nes tie dar didesni kyšininkai.

Dėl Brazausko.
Autorius pakiša jam anglišką bombelę: "paėmęs į rankas naująją Algirdo Brazausko knygą “Ir tada dirbome Lietuvai” nustebau, jau pirmajame puslapyje aptikęs žodį fuck".
Ką jis reiškia tas anglicizmas? Pvz iš Alkono tai ne tik sexizmą: "fuck up ---sumauti, sugadinti, sujaukti; apmauti ". Manau, tinka labiausiai "apmauti". Brazauskas ir tada maustė Lietuvos žmones, ir dabar mausto. Ir tarybmečiu buvo garbė turėti gerą darbą ir soootų sau ir giminei gyvenimą. Dar didesnė garbė būti viršininku ir valdyti mases. Maustyti jas dėl artėjančio komunizmo "visiems pagal poreikius". Už tą ir agitavo Brazauskas. Ir dar rusų kalba bet kokiame posėdyje ar susirinkime. Ta prievarta kalbėti žmoniškai, ty rusiškai pirmiausia labai mus žemino, nes matėsi, kad lietuvybės greit neliks. Pareiškimą priimti į darbą reikėjo rašyti rusų kalba...
Mausto Brazauskas lietuvius ir dabar, kad jis nieko neturi, kad yra socialinio teisingumo garantas ir liaudies draugas...

Todėl geriau Brazauskas, jei jis turi sąžinės, parašytų knygą "Kaip aš mausčiau Lietuvą ir lietuvius ir kaip juos maustau šiandien".

Tai ką iš tikrųjų norėjo pasakyti SSpurga su savo "fuck", man taip ir neaišku.
Kad tai "pažangos" rodiklis oligarchiniame Lietuvos kapitalizme?
Gal.

Greitai rašytojai nusiris iki absurdo, kad eiliniam kolūkio ar fabriko komunistui buvo pavaldus koks nors to rajono KGB karininkas.
Štai kodėl įdomus autoriaus SSpurgos klausimas: "Kaip atidalinti LKP ir KGB atsakomybę? – nes sunku ginčytis, kad antroji organizacija buvo pirmosios įrankis".
Ir dar įdomesnis čia pat balso.lt atsakymas: --------------------------------
Arvydas Anušauskas: KGB įsiskverbimo masto iki galo neperprasime niekada 2007.12.05 | 12:22
....................

Klausia T.Čyvas: "Daugelį tuomet domina klausimas – kiek Lietuvos KGB buvo pavaldus Lietuvos komunistų partijos Centro Komitetui. Neretai sakoma, kad labiau reikia kaltinti ne LTSR saugumiečius, o kompartijos vadus, nes šie vadovavo vietiniam KGB ir gaudavo jų ataskaitas".

Atsako A.Anušauskas: "Pabrėšiu, kad KGB buvo pavaldi kompartijai. Tik stalininiais laikais spec. tarnyba galėjo vykdyti savarankišką partinės nomenklatūros sekimą. Visa partinės nomenklatūros viršūnė buvo įtraukta į sąrašą pareigybių, apie kurį KGB buvo tiesiog uždrausta rinkti bet kokią informaciją.
Kompartija, taip pat ir vietinė, vietiniam padaliniui irgi keldavo tam tikrus uždavinius. Pavyzdžiui, užtikrinti saugumą, turint omeny, kad „nebūtų jokių išsišokėlių“ – disidentų ir pan. Buvo reikalaujama, kad grįžusieji iš tremties būtų nustumiami į pašalį, stebima, kad jie neužimtų tam tikrų pareigų".

Klausia T.Čyvas: "Žodžiu, ko Maskvos CK reikalavo iš Lietuvos CK, tą šis formuluodavo Lietuvos KGB – kad „negadintų rodiklių“?"

Atsako A.Anušauskas: "Be abejonės. Tiesioginio pavaldumo gal ir nebuvo, tačiau sekretorius visada galėjo paprašyti surinkti atitinkamą informaciją apie išeivius, pateikti siūlymus dėl padėties Lietuvoje".

Spurga yra daugmaž teisus, kad vyrauja du požiūriai. Bet stiprios rankos priskirimas vienam is tų požiūrių yra nesuprantamas. Iš kur tas stiprios rankos ilgesys matosi?

Laikas atskirti sovietines meiles ir antipatijas nuo socialinių-ekonomimių preferencijų. "Kairuoliškoji" socialdemokratija yra asocijuojama su sovietiniu palikimu, kai tuo tarpu kapitalistinės reformos yra prilyginamos patriotizmui. Iš tikrųjų, laukinis kapitalizmas (t.y., visiška laisvė be atsakomybės stambiajam kapitalui) yra labiau rizikingas Lietuvos nepriklausomybei, nes tai tik užtvirtina piniginės ar kitokios galios viršenybės principus. (Apie tai vakar komentavau Donskio straipsniui.) Kairuoliškasis požiūris viso labo kritiškai vertina socialinius šiuolaikinio kapitalizmo aspektus - sovietinis socializmas yra prisimenamas kaip alternatyvus modelis, bet laukiama socialinė alternatyva neturi būti susieta su priklausomybe nuo Rusijos; iš tikrųjų, visiems žmonėms patinka Lietuvos nepriklausomybė. Ir tvirtos rankos mažai kas kairėj laukia - kaip tik dešinieji šventai tiki stambiojo kapitalo tvirtomis rankomis.

O liustracijos problema tampa burnos aušinimu - kas nepadaryta per 17 metų, dėl to jau nebeverta zysti dabar. Valstybės funkcionavimo tai jau nepakeis. O žmonių bei politikų santykiai bus šiltesni, jei prisiminsime ne liustracijos bet, sakykim, krikščioniškus atleidimo principus. Kas buvo, tas jau buvo - savo praeities niekas nepakeis. Geriau džiaukis, žmogau, nepriklausomybe kurios norėjai, nei niurzgėk be galo. Pasaulis taptų pragaru, jei niekas neužmirštų būtų nuoskaudų.