Rinkimus į Seimą pralaimėjusi laikinoji žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė gali prarasti ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) pirmininkės postą.
Buvęs partijos vicepirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienį BNS sakė, kad pirmadienį vykusiame LVLS tarybos posėdyje nuspręsta vasarį rengti neeilinį rinkiminį ataskaitinį suvažiavimą, kuriame numatoma rinkti naują partijos vadovybę ir apsispręsti dėl „partijos ateities“.
Šis laikas pasirinktas dėl to, kad naujoji partijos vadovybė spėtų pasiruošti birželį vyksiantiems rinkimams į Europos Parlamentą (EP) ir „nuspręstų, ką daryti prezidento rinkimų atžvilgiu - ką remti ir panašiai“.
LVLS pirmininke K. Prunskienė ketverių metų kadencijai buvo perrinkta 2005 metų gruodį.
R. Karbauskio teigimu, dauguma valstiečių liaudininkų ir į partiją norinčių įstoti žmonių nepatenkinti dabartiniu partijos keliu. K. Prunskienės vadovavimo LVLS laikotarpiu esą prastai atstovauta žemdirbių interesams, partija tapo „vieno žmogaus organizacija“.
„Nueita nuo to kelio, kuriuo eita. Nepadėjo, kad profesorė buvo žemės ūkio ministrė - žemdirbių balsas nelabai ėjo į ausį, daugiausia girdėjosi perdirbėjų balsai, kas nėra mūsų, partijos žmonių, pozicija. Vadovybės nuomonė nebuvo derinama su partijos nariais. Manau, kad dauguma narių palaikys poziciją, kad reikia aktyviau ginti kaimo žmones, žemdirbius. Atsirado takoskyra - partijos pirmininkė siūlo ieškoti platesnio palaikymo kituose visuomenės sluoksniuose, pasitraukti nuo kaimo problemų“, - kalbėjo R. Karbauskis.
Jo teigimu, atsiradus takoskyrai tarp vadovybės ir partijos narių, skilimas vis dėlto nėra tikėtinas, nebent pasitrauktų nedidelė daugumai prieštaraujanti grupė.
„Nėra per kur (skilti - BNS). Valstietiška dalis remia aktyvesnį partijos veikimą kaime, ji didelė, apie 80 proc., o kita dalis visai mažutė. Daugelis liks partijoje, net jei vadovai pasikeis, mes galime prarasti iki 10 proc. žmonių - tik mažas skilimas nebent“, - sakė R. Karbauskis.
Pasak jo, viena iš priežasčių, kodėl partija pralaimėjo Seimo rinkimus, - per didelis K. Prunskienės asmenybės sureikšminimas ir atsitraukimas nuo kaimo problemų.
„Viskas buvo statyta ant pirmininkės autoriteto - jos plakatai, kalbos. Dabar suprantame, kad tai klaida, norsi iš kitos pusės pasitikrinta, kokia parama jai. Daug žmonių norėtų įstoti į partiją, bet jie neidentifikuoja savęs su partija. Stoja pagal profesorę - jei ji patinka, tai stoja, jei ne, tai ne. Tai dabar duoda neigiamą efektą“, - sakė R. Karbauskis.
Jo teigimu, naujasis pirmininkas turėtų būti „toks, kuriam nebūtų galima primetinėti kokių nors dalykų dirbtinai ir mažiau jautri figūra visokioms nesąmonėms, kad nebūtų kuo manipuliuoti“.
Pats R.Karbauskis tikino į valstiečių liaudininkų vadovus nesiveržiantis.
2001 metais susijungus R. Karbauskio vadovautai Valstiečių partijai ir K. Prunskienės Naujosios demokratijos partijai, susikūrė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDS). VNDS pirmininke 2001-aisiais išrinkta K. Prunskienė, R. Karbauskis tapo jos pirmuoju pavaduotoju.
2005-aisiais VNDS buvo pervadinta Valstiečių liaudininkų sąjunga.
Protestuodamas prieš K. Prunskienės „nedemokratiškumą“, R. Karbauskis sausį atsistatydino iš vicepirmininko pareigų ir pasitraukė iš partijos, tačiau vėliau sugrįžo į valstiečių liaudininkų gretas.
Spalį vykę Seimo rinkimai K. Prunskienės vadovaujamai Valstiečių liaudininkų sąjungai nebuvo sėkmingi. Partija neįveikė 5 proc. rinkimų barjero, o pati K. Prunskienė Molėtų-Švenčionių vienmandatėje rinkimų apygardoje pralaimėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovui, Molėtų merui Valentinui Stundžiui.
