„Mes galime patvirtinti, kad tai yra „Gerbera“, šiuo atveju tokio drono naudojimas gali būti įvairus. Mes kaip tik dabar ir aiškinamės, kokiais tikslais tai buvo padaryta“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ministrė.
Anot jos, šiuo metu duomenų, kad tai buvo tyčia į Lietuvos teritoriją atsiųstas objektas, nėra.
Pirminiu D. Šakalienės vertinimu, visos institucijos į incidentą reagavo tvarkingai ir laiku, ji patikino, kad buvo pasiruošta imtis papildomų veiksmų, nustačius, jog įskridęs orlaivis gali kelti pavojų.
„Kadangi ši problema buvo išspręsta labai paprastu būdu, tolesnių pavojaus signalų siųsti visuomenei nebuvo poreikio, tačiau išbandyti tam tikrą algoritmą tikrai buvo matomas pagrindas“, – sakė ji, komentuodama sprendimą į slėptuves palydėti premjerą ir Seimo pirmininką.
D. Šakalienė teigė su vidaus reikalų ministru dar aptarsianti, kaip suveikė reagavimo algoritmas, kokių veiksmų dar reikėtų, kaip informuoti visuomenę.
Pasak ministrės, karinės oro pajėgos droną matė dar jam neįskridus į Lietuvos teritoriją.
Reaguojant į orlaivio sienos kirtimą, NATO oro policijos misiją šalyje atliekantiems naikintuvams, kurie tuo metu buvo ore, parengties būklė iš treniruočių režimo pakeista į užduoties režimą, tačiau dronui „Gerbera“ po trumpo laiko nukritus, užduotis naikintuvams atšaukta.
Ukrainoje kariavęs karys savanoris Arūnas Kumpis LRT radijui teigė, kad dronai „Gerbera“ gaminami Rusijos Tatarstano regione esančioje gamykloje, kuri taip pat tiekia dronus „Shahed-136“ bei rusiškus jų atitikmenis „Geran-2“.
D. Šakalienė: informaciją, kad įskridęs dronas yra „Gerbera“, turėjome pakankamai anksti
D. Šakalienė sako pakankamai anksti sužinojusi informaciją, kad į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskridęs objektas buvo bepilotis orlaivis „Gerbera“. Visgi, pasak jos, prieš išviešinant šią žinią, reikėjo atlikti techninį drono įvertinimą.
„Vidiniai procesai, kurių metu mes labai anksti gavome informaciją, kuri buvo tikrinama. Tačiau tam, kad tam tikrą informaciją (galėtume – ELTA) paskelbti viešai, turėjo būti atlikti ir formalūs veiksmai, įskaitant ir techninį įvertinimą“, – ketvirtadienį LRT televizijai teigė D. Šakalienė.
„Kalbant apie tai, kad tai galėjo būti „Gerbera“ dronas, tą informaciją, žinoma, kad mes turėjome pakankamai anksti, tačiau labai gerai suprantame, kad tokioje situacijoje viešas, oficialus informacijos patvirtinimas yra galimas tik iki galo atlikus objekto techninį įvertinimą“, – akcentavo ji.
Ministrės teigimu, remiantis karinės žvalgybos duomenimis, kol kas nėra jokių indikacijų, kad bepilotis orlaivis buvo tikslingai paleistas į Lietuvos oro erdvę.
„Ir dabar nėra jokių indikacijų, kad tai buvo tikslingai į mūsų teritoriją paleistas objektas“, – kalbėjo D. Šakalienė.
„Remiantis karinės žvalgybos duomenimis, mūsų karinė žvalgyba funkcionuoja puikiai ir gauna duomenis tam, kad padaryti tam tikras išvadas. Šių duomenų paviešinimas nebūtų naudingas mūsų nacionalinio saugumo interesams, tad galime pasakyti šį vertinimą, bet techninių duomenų gavimo detalių atskleisti negalime“, – pabrėžė ji.
Anot D. Šakalienės, šiuo metu tikrinamos kelios versijos, kodėl dronas atsidūrė Lietuvos teritorijoje.
Nėra priemonių dronams numušti?
Eksperto teigimu, „Gerbera“ pradėti gaminti kaip apgaulės dronai, imituoti anksčiau minėtus orlaivius. Jų paskirtis gali būti skirta atakoms ir elektroninėms kovos priemonėms.
„Niekas negalėjo nustatyti pavojų kelia ar nekelia, nes tai, kas yra jo viduje, vizualiai pamatyti negalima. Tai jis galėjo būti lygiai taip pat skristi su koviniu užtaisu“, – tvirtino A. Kumpis.
Pasak jo, Lietuva neturi priemonių dronams numušti.
„Nėra priemonių nei stebėti pasienio, nei reaguoti į tokius pavojus. Trumpojo ir vidutinio nuotolio gynybos sistemos nėra skirtos kovoti su mažais bepiločiais orlaiviais“, – pabrėžė karys.
Anot jo, NATO naikintuvai taip pat nėra skirti tokiems skraidantiems objektams numušinėti.
„Patikėkite manimi, šios grėsmės yra realios, gal ne dienų, bet mėnesių klausimas, kada tokie bepiločiai orlaiviai kirs mūsų oro erdvę keliomis kryptimis ir keli iš karto“, – sakė A. Kumpis.
D. Šakalienės teigimu, vertinant grėsmės lygį, svarbus ir bepiločio tipas, ir jų kiekis.
„Kai kalbame apie tokio tipo objektus, įskrendančius į mūsų teritoriją, taip pat labai svarbu yra ir jų kiekis. Vienas iš „Gerberos“ tikslų yra perkrauti oro gynybos sistemas, kai jų yra labai didelis skaičius. Kai kalbame apie pavienį tokį objektą, suprantame, kad yra kitokio tipo situacija nei, pavyzdžiui, karo padėties, invazijos atveju. Tai yra pavienis incidentas, kurių rizika, artėjant pratyboms „Zapad“, realistiškai vertinant, išauga“, – sakė krašto apsaugos ministrė.
Ji pabrėžė, kad „kariuomenėje šiuo metu darome tam tikrus darbus, kurie susiję su pasirengimu mūsų erdvės apsaugai labai įvairiomis priemonėmis“.
Kaip skelbė BNS, Lietuvos pasieniečiai teigia skrendantį objektą pastebėję 11.30 valandą. Pasak kariuomenės, jis, prieš nukrisdamas netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto Lietuvos teritorijoje, išbuvo apie tris minutes.
Iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau Valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė, jog, pirminiais duomenimis, Kenos užkardos pasieniečiai fiksavo iš Baltarusijos įskridusią ir ant žemės krentančią į savadarbį lėktuvėlį panašią skraidyklę.
Bepilotė skraidyklė nukrito pati netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto, maždaug už kilometro nuo sienos su Baltarusija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
