Norint susigrąžinti savo piliečius, padidinti gimstamumą, jos nuomone, sugrįžusiems emigrantams reikėtų numatyti ir tam tikras socialinės garantijas.
„Prašysime numatyti jiems 6 mėnesių socialinę pagalvę. 2025 metų statistika rodo, kad iš 18 tūkst. grįžtančių tik 5 tūkst. prireikė nedarbo išmokos tam, kad žmonės grįžtų, įsikurtų ir liktų Lietuvoje, neštų ekonominę naudą. Tai atsiperkantis projektas, ne visi grįžtantys prašo išmokų, ne visiems to reikia, bet yra tokių, kurie turi sunkumų“ ,– antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė D. Asanavičiūtės-Gružauskienė.
Ieško būdų, kai į šalį susigrąžinti gyventojus
Ji išreiškė susirūpinimą dėl pernai pasirašyto socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo, kuriuo keičiama nedarbo išmokų grįžtantiems Lietuvos piliečiams mokėjimo tvarka. Pasak parlamentarės, jei asmuo dirbo užsienyje ilgiau nei 30 mėnesių, turėjo pastovų darbą, siekiant Lietuvoje gauti nedarbo išmoką, jo stažas nėra skaičiuojamas.
„Nuo 2026 m. sausio 1 d. užsienyje įgytas stažas įskaitomas tik tuomet, jei asmuo kitoje valstybėje narėje dirbo laikinai, ne ilgiau kaip 30 mėnesių per paskutinius 36 mėnesius iki bedarbio statuso įgijimo arba dirbo kitoje valstybėje narėje sezoninį darbą. Tokia tvarka ženkliai skiriasi nuo prieš tai buvusios. Tie, kurie dirbo ilgalaikį darbą, ilgai gyveno ir dirbo užsienyje, paliekami be tos socialinės pagalvės. Ne visi grįžta, eina į Užimtumo tarnybą ir prašo išmokų. Bet daliai žmonių tai padeda apsispręsti grįžti į Lietuvą, gauti laikiną išmoką, įsikurti ir įsilieti į darbo rinką“, – sakė Seimo narė.
Ji apgailestavo, kad pernai spalio 14 d. socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės pasirašytas įsakymas dėl nedarbo išmokų grįžtantiems piliečiams nebuvo išdiskutuotas, „nebuvo padaryta jokia analizė, kokią įtaką tai padarys užsienio lietuviams, kurie grįžta į Lietuvą“.
