Ir nors grėsmes tiek lenkai, tiek lietuviai suvokia vienodai, tačiau mūsų politikai niekaip nesugeba išjudinti spartesnio ir masiškesnio pasiruošimo.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Metų pradžioje nuskambėjo žinia – Lenkijos kariuomenę sudaro 216 tūkst. karių, ir tai yra didžiausia kariuomenė šiuo metu Europoje.
Bet kaimynai nesustoja – prezidentas Andžejus Duda pranešė, kad amerikiečių jau paprašė, jog šie savo branduolinį ginklą perkeltų ir į Lenkijos teritoriją. O premjeras Donaldas Tuskas paskelbė apie mokymus visiems šalies vyrams.
„Iki metų pabaigos pasistengsime turėti parengtą modelį, pagal kurį kiekvienas suaugęs vyras Lenkijoje būtų apmokytas ir paruoštas karui. Kad rezervas būtų pilnai pasiruošęs potencialioms grėsmėms“, – pranešė jis.
Svarsto plėsti rezervą
Lenkija jau dabar gynybai išleidžia beveik 5 prov. nuo BVP ir pagal šį rodiklį yra lyderė visame NATO. Lenkai baiminasi, kad jeigu rusai nuspręstų kariauti su NATO, būtent jiems tektų atlaikyti pagrindinį smūgį. Todėl ruošiasi rimtai ir sparčiai.
„Tai, ką pasakė Donaldas Tuskas, kad nuo 2027 metų sudarys galimybę apie 100 tūkst. Lenkijos vyrų mokytis karybos, šiandien apie 35 tūkst., tai Lietuvoje panašiais tempais ruošiama divizija ir rezervas. Kartais, kai pasakomos rinkimų metu labai skambios frazės, jos vėliau į realizavimą nueina kuklesne apimtimi“, – pastebėjo premjeras Gintautas Paluckas.
„Mes, Lietuvoje, tiek plečiame rezervistų mokymą. Kaip tik turėjau pokalbį su gynybos štabo vadovybe, kad turint pakankamą finansavimą šiam klausimui, mes galėtume kone dvigubai išplėsti rezervistų mokymą jau šiais metais, ir kaip tik tokius planus dabar ir svarstome“, – tikino krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 30 tūkst. rezervo karių. Jį sudaro visi vyrai ir moterys, kurie tarnybą kariuomenėje atliko per pastaruosius 10 metų. O tam, kad jų įgūdžiai nepasimirštų, jie kviečiami į mokymus.
„Šiais metais yra numatyta apie 3 tūkstančius rezervistų apmokyti pagal pradinį planą, dabar kalbame su Gynybos štabo vadovybe, apie tai, kad turiu tikslą turėti 5 tūkstančius rezervistų apmokymo jau šiais metais“, – dėstė D. Šakalienė.
Dar Lietuvoje papildomai yra apie 70 tūkstančių parengtojo rezervo. Tai visi kariai, kurie tarnybą yra atlikę prieš daugiau nei 10 metų, o papildomų mokymų nėra gavę. Vienintelis kelias jiems atnaujinti įgūdžius – registruotis į karo komendantūras.
Bet ir ten skaičiai nėra patys didžiausi. Iš viso apie 7 tūkstančiai užsiregistravusiųjų, tačiau valstybė per metus gali apmokyti tik tūkstantį užsiregistravusiųjų.
„Aišku, yra daug vidinių dalykų, kaip instruktorių skaičius, infrastruktūra, poligonai – yra visa tai. Bet vėlgi, tai veikia taikos meto sąlygomis. Kai mes matome geopolitinius tektoninius lūžius, mes turime visiškai kitaip matyti savo pastangas, dėti daug daugiau energijos“, – pabrėžė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau energijos iš Lietuvos politikų nematyti. Šiuo metu karių profesionalų turime apie 14 tūkstančių. O pagal dar pernai konservatorių patvirtintą planą, reikės laukti 5 metus, kol jų skaičius padidės 1,5 tūkstančio – iki 15,5 tūkst. karių. Kol kas trypčiojama vietoje ir su šauktiniais – net ir prasidėjus rusų invazijai, jų skaičius kasmet išlieka toks pat. Tiesa, nuo kitų metų planuojama šauktinių skaičių didinti.
„Jūs irgi dar neseniai ministru buvote, irgi nėra išplėsta iki dešimčių tūkstančių per metus apmokomų vyrų. – Taip, bet mes pradėjome komendantūras, mes sustiprinome Šaulių sąjungą, mes daug dalykų padarėme. Pradėjome integruoti parengtąjį rezervą, ko dar iki tol nebuvom darę“, – teisinosi L. Kasčiūnas.
Baiminasi dalinti ginklus
Vis tik akivaizdu, kad vien karių šalies gynybai neužteks, reikia ir visos tautos pasiruošimo. Pakanka vien pažiūrėti į išlaidas gynybai – Lietuva, jeigu šiemet pasiskolins 800 milijonų, kaip suplanuota, turės kiek didesnį nei 3 mlrd. eurų biudžetą.
Lenkai šiemet gynybai skiria virš 43 mlrd. eurų. Rusai savo karo mašinai šiemet skiria beveik 140 milijardų. O Vladimiro Putino tikslas – kariuomenėje turėti apie 1,5 mln. karių. Todėl prireikus, pasipriešinti galime tik visi – ir kariai, ir civiliai.
„Pradėti nuo to, kad reikia į mokyklas grąžinti karinį mokymą ir ieškoti būdų, kaip tą mokymą kuo platesnei visuomenės daliai daryti“, – siūlė L. Kasčiūnas.
Norintys būti pasirengę ir išmokti naujų įgūdžių stoja į Šaulių sąjungą. Jos gretos kasmet pilnėja, tačiau masiškumo dar taip pat trūksta. Tačiau konservatoriams vėl iškėlus idėją pakeisti įstatymus, kad šauliai ir tarnybą kariuomenėje atlikę gyventojai galėtų turėti automatinius ir kitus A kategorijos ginklus, premjeras sako „ne“.
„Taikos metu išdalinti ginklus, tikrai gali kilti įvairių problemų su visuomenės saugumu“, – įsitikinęs Gintautas Paluckas.
Tiesa, premjeras tik spėlioja apie galimus pavojus. O faktas toks, kad Lietuvoje jau dabar apie 100 tūkst. žmonių turi leidimus ginklams. Pačių ginklų bendrai nupirkta apie 200 tūkstančių. Tačiau oficiali policijos statistika rodo, kad kasmet nusikaltimų, kuriuose būtų panaudoti ginklai, įvykdoma tik po kelias dešimtis. Be to, neišskiriama, ar visi nusikaltimai padaryti su legaliais laikomais ginklais.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
