9 mėnesius – tiek dabar tarnauja vaikinai, pašaukti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tačiau tiek nepakanka – reikia, kad jaunuoliai atitarnautų bent metus, o gal dvejus, – sako Seimo NSGK pirmininkas, demokratas Giedrimas Jeglinskas.
„Kad atgrasymas veiktų, kad mūsų gynyba veiktų – mūsų ginkluotosios pajėgos sugebėtų gintis, apginti mus, Lietuvą, piliečius, save išgyventi mūšio lauke – yra reikalinga kokybiška kariuomenė“, – siūlo G. Jeglinskas.
Pasak Jeglinsko, ilgiau atitarnavę jaunuoliai turėtų daugiau žinių ir būtų geriau pasiruošę. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad idėja dėl ilgesnės šauktinių tarnybos kaip ir, pavyzdžiui, dėl visuotinio šaukimo turi prasmę, bet artimiausiu laiku yra sunkiai įgyvendinama.
„Deklaruoti galim ką norim. Galim pasakyti, kad štai šiandien įvedam visuotinį šaukimą. Jeigu mes turėtume pakankamai instruktorių ir pakankamai infrastruktūros, kur galima apgyvendinti jaunuosius karius, tai jau dviejų problemų iš trijų nebūtų. Na, trečia problema yra motyvacija: jeigu kiekvienais metais reikia paskelbti tūkstančių jaunuolių paiešką“, – sako D. Šakalienė.
Jaunimo organizacijos siūlymui nepritaria
Jaunimo organizacijų tarybos pirmininkas Umberto Masi sako, kad dabar jau yra prasidėjusi šaukimo reforma, o dar vieni pokyčiai tik įvestų sumaištį.
„Mes nepalaikome tokių svarstymų. Nemanome, kad yra išmintingiausia įsigaliojus naujai karo prievolės įstatymo reformai 2024 metais, šiuo metu vėl inicijuoti diskusijas, kurios būtų susijusios su nuolatinės privalomosios tarnybos ilginimu“, – teigia U. Masi.
Dabartinė reforma numato, kad į tarnybą pretenduoja visi jaunuoliai, tik baigę mokyklą. Beje, nuo šiol atskirais atvejais tarnyba gali būti net trumpinama iki 6 mėnesių. Tarnybos trumpinimas numatomas tam, kad per metus būtų galima paruošti nebe 4 tūkstančius rezervo karių, o 6 tūkstančius.
„Iš tiesų rezervo skaičiaus augimas yra labai svarbus. Tai čia yra sudėtingas balansas, kai ilgus metus neišspręstos sisteminės problemos pasiekia tokį tašką, kai tu turi daryti tam tikrus kompromisus“, – komentuoja krašto apsaugos ministrė.
Kita vertus, nebūtinai tarnybos ilginimas spręstų šauktinių pasiruošimo kokybę.
„Tie devyni mėnesiai irgi gali būti šiek tiek intensyvesni – per trumpą laikotarpį turi gali daugiau sudėt. Tenka man kalbėtis ir su šauktiniais, ir pačiam analizuoti tą procesą, tikrai daug kur galima intensyviau viską padaryt“, – sako buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Spręsti klausimą dar per anksti
Prezidentūra bent jau kol kas idėją vertina kategoriškai, bet sutinka, kad apie tarnybos ilginimą ateityje reikia kalbėti.
„Paprastas matematinis atsakymas: ne, mes nesame pasirengę nei visuotiniam šaukimui, nei privalomosios pradinės karo tarnybos ilginimui. Todėl, kad visi resursai yra numatyti tam, ką mes dabar turime“, – teigia prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius.
„Supraskime, ko trūksta dabar, įsivertinkime kritiškai ir aiškiai, kas veikia ir kas neveikia. Turėkime tikslą: tarkim, 2030–2032 metais – tada jau turėsime visuotinį šaukimą, antras dalykas, kad tai bus ilgesnis visuotinis šaukimas“, – atsikerta G. Jeglinskas.
Rusijai toliau keliant įtampą regione, valstybės ižde turės rastis vis daugiau pinigų gynybai. Neseniai finansavimo kartelę NATO sąjungininkėms nubrėžė naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Anot jo, kiekvienos šalies gynybos biudžetas turi kilti iki 5 procentų nuo bendrojo vidaus produkto. Šių metų Lietuvos biudžete krašto apsaugai numatyta daugiau nei 2,5 milijardo eurų. Vyriausybė papildomai numatė 800 milijonų, kuriuos galėtų pasiskolinti gynybos reikmėms. Taigi bendra suma priartėtų prie 4 procentų BVP.
Aptakiais skaičiavimais, iki 5 procentų BVP reiktų dar bent vieno milijardo. O bendrajam vidaus produktui augant, pinigų gynybai reiks ir dar daugiau.
„Vien skolintis nepavyks. Reikės mokestinių sprendimų, kurie leis padaryti tą finansavimą gynybai tvarų, pagrįstą valstybės pajamom“, – sako L. Kasčiūnas.
Kaip gauti papildomų pinigų?
Kaip gynybos finansavimą padaryti tvarų, idėjų netrūksta:
„Kipro variantas, nors dažniausiai mes nepateikiam Kipro kaip kokį nors pavyzdį, bet jis turi tokią įdomią dedamąją. Kiekvienam mokestyje, kiekvienam valstybės mokestyje – PVM, akcizas – yra nedidelė dedamoji gynybai“, – komentuoja L. Kasčiūnas.
„Staiga tokio dydžio valstybei kaip mūsų iš savo biudžeto mesti 5–5,5 proc. būtų labai komplikuotas dalykas. Tai dėl to ieškom tokių finansinių sprendimų, kurie leistų kaip įmanoma greičiau mokėti avansus už mums reikalingas platformas, stovėti pirmiems eilėje, gauti jas visas greičiau ir tuo pačiu nepadaryti žalos valstybės kasdieniam egzistavimui“, – teigia D. Šakalienė.
Nelaukdami politikų sprendimų gyventojai ir patys gali savanoriškai prisidėti prie gynybos finansavimo didinimo. Nuo praėjusio spalio žmonės jau įsigijo gynybos obligacijų ar tiesiog pervedė įmokų į gynybos fondą už daugiau nei 13 milijonų eurų.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
