Toks žaidimas su ugnimi dažnu atveju baigiasi ligoninėje. Pasitaiko ir skaudžių pavyzdžių, kai jauno žmogaus gyvybės išgelbėti nebepavyksta. Ypač tada, kai vartojamas neaišku su kuo sumaišytas elektroninių cigarečių skystis.
Naujienų portalas tv3.lt apsilankė Pravieniškių 1-ajame ir 2-ajame kalėjimuose, kur apie priklausomybes ir jų žalą bendravo su čia bausmę atliekančiais nuteistaisiais. Pašnekovai ne tik aptarė jų kriminaliniame kelyje ar už grotų pasitaikiusias pagundas, bet ir įvertino jaunimo polinkį dėl akimirkos svaigulio rizikuoti net savo gyvybėmis.
Griežtos tėvo pamokos ir netikėtas patarimas
Iki gyvos galvos bausmę atliekantis Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu tituluojamas Henrikas Daktaras ne kartą viešai yra sakęs, kad gyvenime nerūkė ir nevartojo narkotikų. Tad tiesiai šviesiai pasiteiravome, kaip augant nusikalstamoje aplinkoje ir daug metų praleidus už grotų pavyko išvengti šių pagundų?
„Niekada nerūkiau ir nekaifavau. Tik alkoholio išgerdavau kažkur kartą per mėnesį. O cigaretės ir narkotikai man asmeniškai būdavo zapadlo. Prieš kitus nieko neturiu, čia kiekvieno reikalas, bet aš asmeniškai visą laiką buvau nusiteikęs prieš narkotikus ir rūkymą.
Tam didelę įtaką padarė mano tėvas. Jis pats visą laiką rūkė ir mėgdavo išgerti, bet man griežtai sakydavo – „sūnau, niekada nerūkyk ir nekaifuok, geriau 50 gramų išgerk“. Taip kažkaip ir įkalė į galvą. Išliko tas suvokimas, kad narkotikai ir cigaretės yra blogis“, – pokalbį apie priklausomybes pradėjo H. Daktaras.
Henytė prisimena, kad jo visi draugai būdavo išgeriantys bei vartojantys narkotines medžiagas: „Bet jie visi išmirė sulaukę vos 40-50 metų, nes rūkė, kaifavo, gėrė. O aš likau turbūt vienas iš chebros, kuris jau beveik 70 metų sulaukė.“
Prakalbus apie tai, kad Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai neaišku su kokiomis medžiagomis sumaišytų skysčių išbandę jaunuoliai patenka į ligoninę, o kartais net ir miršta, H. Daktaras beda pirštu į auklėjimą.
„Manau, kad viskas prasideda nuo auklėjimo. Gyvename laikais, kai vaikui diržu suduoti nebegalima. Vaikams duota tokia laisvė ir jiems nieko negalima pasakyti. Jie nieko nebijo ir nejaučia absoliučiai jokių ribų. Todėl viską ir stengiasi išbandyti. O jei užsikabina, turime pasekmes“, – svarstė tv3.lt pašnekovas.
H. Daktaras nesutiko su nuomone, kad dabartiniais laikais narkotikai yra lengviau prieinami jaunimui: „Mūsų laikais Vilijampolėje būdavo tų vadinamų „taškų“. Tikrai nebūdavo sunku gauti narkotikų ir tuomet. Vien Vilijampolėje, kur pats gyvenau, 4 „taškai“ būdavo, kur juos pardavinėdavo.“
Henytė negailėjo aštrių žodžių vartojantiems narkotines medžiagas: „Aš visada buvau priešiškai nusiteikęs. Matydavau tuos narkomanus kaifuojančius, kaip jie atrodydavo. Žiūrėdavau į juos kaip į antrarūšius. Man narkomanas jau būdavo ne žmogus.
Iš mano aplinkos būdavo daug vartojančių, bet jie bent jau gatvėmis nesivalkiodavo. Draugai žinodavo, kad aš nemėgstu narkomanų, todėl stengėsi nelįsti man į akis. Nors pamenu atvejį, kai pas mus buvo „Vilijos“ atidarymas 1992 metais.
Tai tada „bachūrai“ susirinko ofise. Ir mane pakvietė pabandyti. Pamačiau, kas ten vyksta, tai griežtai nukirtau, kad jei dar kartą mane pakviesit, daugiau nei vieno draugo čia nebus. Tokios klaidos jie nebedarė.“
Vladas Beleckas: meskit šitą nesąmonę
Taip pat iki gyvos galvos nuteistas Vladas Beleckas antrino H. Daktarui bei tikino niekada narkotikų nevartojęs ir nerūkęs:
„Buvo tik alkoholis. Laisvėje ir šampaną, ir konjaką gerdavau. Mano aplinka buvo tokia bohemiška, kurioje sukosi kolekcionieriai, meno žmonės, dailininkai.“
Prabilus apie priklausomybes, V. Beleckas teigia matantis į kalėjimą atvažiuojančius jaunus žmones ir jam kelia susirūpinimą tas vaizdas.
„Ateitis Lietuvos tikrai yra baisi, verčianti rimtai susirūpinti. Čia juos kalėjime galima sakyti pataiso, sukuria tam tikras užkardas, kurių laisvėje jie neturi. Patekę už grotų jie atgauna spalvą, nes ateina tokie permatomi, pilki, sulysę. Vėliau matai kaip jau į žmogų panašūs pasidaro, nes atvyksta tokie, kad vaizdelis tikrai ne koks.
Dabar pas mus yra tokių, kuriuos atveža atlikti paskirtos areštos bausmės. Tai kai kurie į benamius panašūs. Nejaugi toks dabar gyvenimas laisvėje? Aš 30 metų nebuvau, nežinau, kas ten darosi. Bet kai pažiūriu į žmones, kurie ateina, tai galiu pasakyti, kad vyresni kaliniai geriau už juos atrodo“, – pasakojo V. Beleckas.
Naujienų portalo tv3.lt pašnekovas pastebi, kad į kalėjimą patekusiam jaunesniam žmogui atrodo viskas yra neįdomu:
„Atrodo, kad jiems viskas yra neįdomu. Vieno klausiau, kame reikalas? Sakė kalėjime rūkyti neduoda, viską riboja, tai pasiūliau skaityti. Sakė per gyvenimą perskaitė vieną knygą ir ta buvo neįdomi. Gal žmonės dabar tik apie pinigus galvoja? Gal įdomu tik mašinos, prisigerti, pakaifuoti?
Taip pat mūsų jaunimas nebejaučia jokios pagarbos. Mūsų įstaigoje yra toks Henrikas Daktaras, kuris vyresniems kaliniams yra autoritetas. O jaunimas tik ir bando kažką jam pasakyti. Mudu su Daktaru auginame agurkus. Sutarėme derlių pasidalinti pusiau. Tai vienas sako, duok čia man, kur jo dalis. Sakau, tai tu nueik ir jam į akis pasakyk. Tai sako „ne, ne, ne“, išsigąsta.“
Pokalbio pabaigoje V. Beleckas, kalbėdamas apie priklausomybes, jaunimui pateikė pasiūlymą. „Meskite visą šitą nesąmonę, nes gyvenimas yra daug gražesnis nei narkotikai ar pakaifavimas trumpą laiką. Tas liūnas jus skandina“, – pabrėžė nuteistasis iki gyvos galvos.
Auklėja vaikus, kad nekartotų tėvo klaidų
Už narkotikų kontrabandą ir prekybą psichotropinėmis medžiagomis nuteistas 44 metų Tadas (vardas pašnekovo prašymu pakeistas – aut. past.) jau daugiau kaip du dešimtmečius leidžia dienas už grotų.
„Sėdau būdamas 20 metų, taip iki šiol ir leidžiu dienas už grotų. Augau be tėvų. Buvau nevartojantis, negeriantis, sportuojantis. Močiutė mane augino. Tokiais gatvės laikais gyvenau. Reikėjo pinigų, todėl ir prasidėjo nusikaltimai. Buvo toks mentalitetas, kad priklausyti nusikalstamam pasauliui yra jėga.
O greiti pinigai apsuko galvą. Jauteisi neliečiamas, neturėjai ką prarasti. Bet su metais atėjo suvokimas, kad pinigai neatstoja tų dalykų, kurių netenki. Būdamas nelaisvėje sukūriau šeimą, atsirado sūnus ir dukra ir jokie milijonai neatstos to, kad jų nematau.
Įdedu daug pastangų, kad pasikeisčiau. Noriu grįžti į šeimą. Nebenoriu grįžti ten, kur buvau. Praradau ne pinigais matuojamus dalykus. Nemačiau, kaip augo vaikai, kurie žino, kad tėtis sėdi už blogus dalykus ir sprendimus, kuriuos priėmė“, – pokalbį su tv3.lt pradėjo Tadas.
Lengvai nuteistųjų grupei priklausantis vyras per mėnesį turi dvi išvykas po 3 dienas, kuomet gali aplankyti savo šeimą:
„Jau dabar grįžtu namo keletą dienų ir bendrauju su vaikais. Namuose bandau kalbėtis su jais. Dukra jau paauglė, todėl procesai vyksta. Su žmona lenkiame vaikus į mokslus, į užimtumus. Ieškome viduriuko, kad kuo mažiau laiko liktų šlaistytis pakampiais.
Bandome aiškinti, kad priklausomybės nėra gerai. Matome bendraamžius, kurie linksta parūkyti. Sakome, kad nežiūrėkite, ką jūsų draugai daro. Nesvarbu, kad ta pati kompanija. Mano dukrai 13 metų, tai iš jos pasakojimų suprantu, kas vyksta.
Aiškiname, kad jei matai, kad draugė ar draugas daro blogus dalykus, esi blogoje aplinkoje, nieko tokio, kad tu pasitrauksi. Apsisuk ir eik. Eik nuo tos aplinkos, kuo toliau. Nesvarbu, kad su tavim kažkas dėl to nebendraus arba tu pasirodysi jų akivaizdoje kažkoks kitoks.
Tu turi tiesiog vengti tokių dalykų. Tu tikrai nesi prastesnė, silpnesnė, jei pasitraukti. Jei draugės veipins, tai jų problemos, o ne tavo. Tavo yra kitoks kelias. Tu gali apsisukti ir tiesiog išeiti.“
Tadas pripažįsta, kad jo aplinkoje visą laiką pasitaikydavo žmonių, kurie dėl priklausomybių prarasdavo šeimą, namus.
„Kalėjime galioja tos pačios taisyklės. Bandydamas kažką nuslėpti ar pritapti, niekur toli nenueisi. Aišku, tu turi norėti pats pasikeisti. Niekas kitas tavęs nepakeis, jei tu pats to nenorėsi. Niekas nepadės, jei pats sau nepasakysi STOP, kuriuo keliu aš noriu eiti.
Todėl būtina atsiriboti nuo žmonių, kurie susiję su nusikaltimais. Sunkiausias žingsnis yra apsispręsti, ko tu nori? Ar tu nori būti su šeima ir nesėdėti už grotų bei gyventi normalų gyvenimą, keliauti, dirbti? Ar tu nori rizikuoti prarasti šeimą? Tau taip gali atrodyti, kad esi nepagaunamas, bet ateis ir tam laikas, jeigu laiku nesustosi“, – pasakojo tv3.lt pašnekovas.
Vyras pabrėžė, kad nori būti šalia vaikų, padėti jiems ruoštis gyvenimui: „Nenoriu, kad jie kartotų mano klaidas. Man niekas nepadėjo tam tikru metu, todėl noriu pats padėti savo vaikams. Svarbiausia, kad reikia įsikalti į galvą, jog gyvenime visada gali rinktis.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
