Šią savaitę Klaipėdos apygardos teisme toliau buvo nagrinėjama garsiosios Kauno Daktarų gaujos byla. Antradienį teisme parodymus davė ir pats banditų gaujos vadeiva Henrikas Daktaras. O pasibaigus teismo posėdžiui žymusis kaunietis salėje „spektaklį„ stebėjusiems žurnalistams prašė perduoti linkėjimus Kauno mafijos studiją „Tikroji Daktarų istorija“ parašiusiam portalo Balsas.lt ir savaitraščio „Balsas.lt savaitė" žurnalistui Dailiui Dargiui.

Kaip žinia, Daktarų šeimos nariai vis siekia teisme prisiteisti apvalią kompensaciją iš autoriaus bei leidėjų ir tuo pačiu galutinai išimti iš knygynų lentynų sparčiai šluojamą bestselerį, pasakojantį apie dramatiškiausius Kauno kriminalinio pasaulio įvykius.

Rūpesčiai – tik per draugus

Kaip ir reikėjo tikėtis H. Daktaras, kuris yra kaltinamas dėl vieno iš Daktarų gaujos boso Rimanto Ganusausko-Mongolo, verslininko Sigito Čiapo, jo vairuotojo Vinco Varno, žemesnes pareigas gaujoje ėjusių Roberto Borcherto-Karabaso, Arvydo Mučinsko-Mačialkos ir garsaus kauniečio mašinvagio Vladimiro Seneckio-Turisto nužudymo, neprisipažino nei žudęs, nei priklausęs gaujai, nei jai vadovavęs, nei daręs nusikaltimus.

„Monstru mane padarė prokurorai ir žurnalistai, – teisme sakė H. Daktaras. – Mane nuteisti tapo savotiška garbe, kad prokurorai ir tyrėjai galėtų užsidėti pliusiuką. Kaune buvo daugybė gaujų, tačiau jei kas nutikdavo, vis kaltindavo Daktarą. Sako, kad aš 1991 metais Kaune sukūriau gaują, tačiau tuo laiku aš kalėjau Sibire ir tik po metų grįžau į Kauną“.

REKLAMA

Teisėjo paklaustas, kodėl jam inkriminuojama daugybė nusikaltimų, H. Daktaras atsakė, kad tai esą dėl jo tėvo šeimos, kurioje buvo net 13 vaikų – 5 seserys ir 8 broliai.

„Visokių buvo, ir Daktarų pavardė Kaune skambėjo jau seniai“, – sakė H. Daktaras. Jis esąs dar kartą įsitikinęs, kad iš draugų sulaukiąs tik nemalonumų – nuo pat 1987 metų, kai buvęs nuteistas kažkam primelavus garsiojoje lapių augintojų plėšimo byloje.

„Kadaise kartu prie vieno stalo sėdėję žmonės dabar irgi ėmė liudyti prieš mane. Visada buvo suimami keli, tačiau galop teisdavo mane vieną. Visada vieną“, – sakė H. Daktaras. Anot jo, ir dabar teisme su kaukėmis sėdintys nuoširdžius pasigailėjimus surašę buvę bendrininkai esą vaikščiojantys laisvai ir po teismo langais ledus valgantys, o jam tenka sėdėti už grotų.

Gerbia bulgarų pareigūnus

Kelias valandas, tačiau pakankamai chaotiškai pasakodamas apie nusikaltimus, kuriais kaltinamas, H. Daktaras prisipažino esąs kaltas tik dėl vieno – kad Bulgarijoje gyveno su suklastotu pasu.

Kaip ir anksčiau knygos „Tikroji Daktarų istorija" autoriui, žurnalistui D. Dargiui, taip ir teismui kaunietis aiškino, kad į Bulgariją jis pabėgęs, nes bijojęs, kad jį gali nušauti specialiosios tarnybos: Daktarų šeimos namas buvo apšaudytas, į kiemą įmesta granata.

Girdi, Bulgarijoje, kur gausu rusų nusikaltėlių, nusipirkti pasą už 200 eurų yra vieni niekai. Todėl ten iki garsiojo sulaikymo 2009-ųjų rugsėjo pradžioje ir apsigyvenęs su falsifikuotu pasu Kęstučio Šimkaus pavarde.

„Dėl šito nusikaltimo aš prisipažįstu. Tai vienintelis kartas, kai mane sučiupo už rankos. Ir tai padarė ne Lietuvos, o Bulgarijos pareigūnai. Pagarba jiems“, – teigė H. Daktaras.

Pasak H. Daktaro, visi kiti kaltinimai esantys išlaužti iš piršto. Kauno kriminalinio pasaulio autoritetu vadintas vyras aiškino, kad tuo laiku, kai buvo nušautas S. Čiapas, jis kalėjęs Lukiškių rūsyje kartu su mirtininkais, iš kur nei paskambinsi, nei laišką išsiųsi. „O be to, tai buvo puikus žmogus, mano geras draugas, kuris manimi pasitikėjo ir prekių duodavo be pinigų. Kam šauti žmogų, kuris maitina?..“ – teismo klausė H. Daktaras. Jis pasakojo, kad 1991-aisiais grįžęs iš įkalinimo vietos Sibire ir pradėjęs spirito pardavimo verslą. Neva jam su draugais tada S. Čiapas parūpindavęs alkoholio – belikdavę pasirūpinti realizavimu.

REKLAMA

Neigė H. Daktaras prisidėjęs ir prie V. Seneckio, A. Mučinsko ar savo pusbrolio R. Ganusausko - Mongolo, nužudymo. „Kas aš – Al Kaponė, kad visus žudyčiau?..“ – retoriškai klausė jis.

Pateikė dviprasmišką verslininkų trijulės žūties versiją

„Nenustebau, kad H. Daktarui ir Mongolas, S. Čiapas, ir V. Seneckis buvo draugai. Jis juk pats aiškiai pasakė: „Aš niekada nesu prisipažinęs...„ Tokia jo viešai išsakyta frazė leidžia suvokti, kad jis nepripažins kai kurių dalykų. Dėl to pripažino tiktai dėl smulkiausio prasižengimo, kad Bulgarijoje naudojosi padirbtais asmens dokumentais. Deja, kai kurie H. Daktaro lengvi „prasišovimai“ galutinai patvirtino, kad jis nebuvo iki galo nuoširdus", - portalui Balsas.lt kalbėjo vienas iš kaltinimą palaikančių Klaipėdos apygardos prokuroras Aidas Giniotis.

Prokurorui nuostabą sukėlė tai, kad H. Daktaras kratėsi sunkių kaltinimų aiškindamas, jog Kauno mafijos klestėjimo metais (1992 – 1996 metais) vertėsi palyginti nekalta veikla – esą „varė" kontrabandinį spiritą.

Ne tik prokurorą, bet ir kitus proceso dalyvius nustebino H. Daktaro teismui pateikta versija dėl 1996-ųjų balandį ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą pašiurpinusios įtakingomis pažintimis šalies teisėsaugoje bei valdžioje garsėjusio S. Čiapo užsakytos žmogžudystės.

„H. Daktaras duodamas parodymus ėmė aiškinti, kad anuomet garsus verslininkas Gintaras Pluščiauskas palaikė draugiškus santykius su kitu žinomu verslo pasaulio veikėju Valdu Jakučiu. Neva G. Pluščiauskas paskolino 3 milijonus markių S. Čiapui. Tačiau šis siekdamas negrąžinti skolos užsakė nužudyti G. Pluščiauską. Vėliau S. Čiapas buvo nužudytas dėl to, kad V. Jakutis taip atkeršijo už seną bičiulį. Galiausiai praėjus keliems metams (2004 metais, - red.past.) S. Čiapo draugai saugumiečiai nutarė likviduoti ir patį V. Jakutį", - pakankamai painią, tačiau su realybe prasilenkiančią trijų garsių anų laikų prieštaringos reputacijos kauniečių žūties istorijos versiją išgirstą iš H. Daktaro lūpų portalui Balsas.lt perpasakojo prokuroras.

REKLAMA

Daktarų šalininkai vengė dėmesio

Prokurorui A. Giniočiui abejonių sukėlė ir tai, ką teisme liudijo senyvo amžiaus H. Daktaro artimiausios aplinkos žmonės. „Keli vyrai, tarp kurių ir vienas žinomas Kauno boksininkų pasaulyje asmuo, teisme pareiškė, kad esą savo akimis maitė, kaip iš „Vilijos„ restorano V. Seneckis - Turistas išėjo su rusakalbiais vyrais“.

Pasibaigus liudijimams iš Kauno atvykę H. Daktaro ir jo šeimos šalininkai bandydami išvengti į juos nukreiptų žurnalistų fotoobjektyvų greitai pasišalino iš Klaipėdos apygardos teismo pastato.

H. Daktaras kelis kartus painiojosi ir kalbėdamas apie buvusius draugus. Jis teismui pateikė dar vieną versiją, kad kiti Daktarų veikėjai buvo ginkluoti pistoletais ir tarpusavyje konfliktavo. Neva 1993 metais per vieną iš konfliktų „Vilijos" restorane buvo iškviesti pasiaiškinti broliai Rimantas ir Deivis Ganusauskai.

Pastarasis geriau žinomas Mongoliuko pravarde. Bylos medžiagoje teigiama, kad šis per minėtą santykių aiškinimąsi iš baimės prisišlapino į kelnes.

Anot H. Daktaro, tąkart senas jo bičiulis Vidmantas Gudzinskas, pravarde Guzas buvo įrėmęs pistoletą Mongoliukui į galvą ir esą visas šis konfliktas įsiplieskė dėl nemalonumų susijusių su Guzo žmona.

Tačiau V. Gudzinskas teisme užtikrintai pareiškė, kad su žmona santuokos įžadus patvirtino tik gerokai vėliau po šio įvykio – 1994-ųjų vasarą.

Tokį atsakymą iš Guzu vadinamo kauniečio išgirdęs H. Daktaras šiek tiek sutriko, tačiau vėliau bandydamas išsisukti iš tokios keblios situacijos, sakė dabar tiksliai negalįs pasakyti, kas tai buvo žmona, ar gyvenimo draugė.

Daktarienės – verslininkės?

Po teismo posėdžio H. Daktaro žmona Ramutė žurnalistams irgi sakė tikinti, kad jos vyras nekaltas, o byla – sufabrikuota. Pati R. Daktarienė, kaip ir teisiamojo motina Jadvyga Daktarienė, parodymus Klaipėdos apygardos teisme davė pirmadienį. Teismui jiedvi turėjo papasakoti, kaip susikrovė turtą, kuris visas dabar areštuotas.

73 metų H. Daktaro motina J. Daktarienė tikino, jog iš sūnaus niekada nesanti sulaukusi finansinės paramos, priešingai – atseit tai jai dažniausiai tekdavę paremti ne kartą kalėjusį sūnų.

REKLAMA

„Ir dabar tenka advokatams mokėti", – sakė J. Daktarienė.

Ji tikino, kad visą savo turtą – kirpyklą, du butus Kauno Laisvės alėjoje, automobilius „Audi“ ir „Chrysler“ – esanti užgyvenusi pati. „Vis dar keliuosi ketvirtą valandą ryto ir ariu kiek galėdama“, – aiškino ji teisme. Vilijampolietė aiškino mokanti ne tik gaminti maistą, bet ir megzti, esanti dirbusi kiemsarge ir darbo nebijanti.

Atgavus nepriklausomybę, ji ėmusi kurti savo verslą. Iš pradžių megzdavusi, mezginius pardavinėdavusi, be to, kaip ir dažnas kaunietis – pigiau nupirkdavusi, brangiau parduodavusi.

1996-aisiais jos atidaryta kirpykla veikia iki šiol.

Panašiai kalbėjo ir keturis vaikus pagimdžiusi žmona R. Daktarienė. Ji tikino, kad turto vertintojai, skaičiavę, kiek kainuotų areštuotas namas Užliedžiuose, 5–6 sklypai, du automobiliai, esą smarkiai padidinę kainas ir už tą vertinimą dar teksią sumokėti apie 20 000 litų.

„Namas pradėtas statyti 1982-aisiais, o 1995-aisiais rekonstruotas“, – teisme pasakojo R. Daktarienė. Namą šeimai, kuris iki rekonstrukcijos buvo 200 kvadratinių metrų ploto, o dabar – tris kartus didesnis esą, atseit padovanojęs R. Daktarienės brolis. H. Daktaro žmona tikino, kad už tuo metu juokingus pinigus – 4000–10 000 litų – ji įsigydavusi sklypų, paskui pakeisdavusi paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąją ir užsidirbdavusi dešimteriopai.

„Visada buvau darbinga, nuo 1996-ųjų turiu savo įmonę, išlaikau 10–11 darbuotojų, moku valstybei mokesčius“, – tikino ji.

R. Daktarienė dar pridūrė, kad prieš keliolika metų jai vienas tolimas giminaitis iš Kanados padovanojęs daugiau kaip 400 000 litų. Skamba kaip iš fantastikos srities.

Paliudyti, kaip įsigijo sodybą Zarasų apylinkėje prie Smalvų ežero, į teismą buvo pakviesta ir R. Daktarienės sesuo Janina Masaitienė. Ši teigė, kad žemę nusipirkusi dar 2003-iaisiais. Pradėjusi statyti sodybą, ji siekusi taip užsitikrinti prieglobstį senatvėje. Liudininkai teigia matę, kad statybos darbus organizavo pats H. Daktaras. J. Masaitienė tai kategoriškai neigia – anot jos, tik 2006–2007 metais, kol pati dirbusi užsienyje, sodybą prižiūrėdavusi R. Daktarienė.

REKLAMA

Kunigo mirties užsakovas stojo į H. Daktaro užtarėjų gretas

Tačiau bene didžiausias pastarojo Daktarų teismo proceso kuriozas, kad H. Daktaro ištikimas gynėjas – sostinės advokatas Kristupas Ašmys paprašė teismo prie gaujos bylos prisegti aukščiausia bausme iki mirties už kunigo Ričardo Mikutavičiaus apiplėšimą bei nužudymą nuteisto ir dėl to Lukiškės kalinamo Vlado Bekecko laiškus, skirtus garsaus kaltinamojo motinai J. Daktarienei.

Kas buvo rašoma šiuose dviejuose laiškuose? „Tokiu netikėtu poelgiu Belecką galima suprasti, kad jis siekia viešumo. Laiškuose minima, kad neva Beleckas praėjus keliems metams po tariamos jo žūties buvo susitikęs su Mongolu. Abu jie aptarinėjo Mongolo galimybes nusipirkti kažkokias brangenybes, o paskui jis išvyko į Pietų Ameriką. Tokie pateikti faktai prieštarauja anksčiau išsakytoms kaltinamųjų nuomonėms. Kadangi paties Mongolo aplinka iš kriminalinio pasaulio teisme prieš tai paminėjo, kad jis buvo prasiskolinęs, nusibaigęs nuo kvaišalų vartojimo, - portalui Balsas.lt kalbėjo Klaipėdos apygardos prokuroras A. Giniotis, - Savo laiške Beleckas rašė, kad stebėjęs per televizorių reportažus iš H. Daktaro teismo. Jis akcentavo, kad yra nuteistas iki gyvos galvos už kunigo R. Mikutavičiaus apiplėšimą, bet ne už nužudymą (1998-ųjų birželio 30-osios vakarą kunigą R. Mikutavičių pasmaugė ir į Nemuną įmetė V. Belecko parankiniai, tačiau, bylos duomenimis, būtent jis suorganizavo kelių milijonų litų vertės meno kūrinių apiplėšimą iš velionio kunigo namų, - red.past.). Jis aiškiai agituoja, kad H. Daktaras laikytųsi savo pozicijos".

Pasiteiravus, ar specifiniame ne tik antikvarinių meno kūrinių vertelgų pasaulyje ne vienerius metus pastebėtas V. Beleckas galėjo savo noru imtis rašyti tokio turinio laiškus Kauno Daktarų gaujos garsenybei, prokuroras A. Giniotis rimtai suabejojo: „Sunkiai tikėtina, kad Beleckas pats ėmėsi iniciatyvos rašyti tokius laiškus H. Daktaro artimiesiems. Greičiau jis buvo kažkieno paprašytas taip pasielgti. Ne mažiau stebina ir tai, kad šiuose laiškuose jis akcentavo būtent Mongolo išvykimą į kažkurią Pietų Amerikos šalį. Juk taip abstrakčiai vedžioti yra lengviausia. Mes visi žinome, kad Beleckas mėgsta skiesti paistalus, tad šių laiškų nelaikyčiau pagrįstos informacijos šaltiniu".

REKLAMA

Šiomis dienomis Balsas.lt žurnalistas D. Dargis ketino susitikti su Lukiškėse kalinamu V. Belecku ir plačiau pasišnekėti paslaptingąja R. Ganusausko – Mongolo dingimo tema. Tačiau vyriškis per Lukiškių kalėjimo administraciją nesutiko bendrauti su žurnalistu.

Jau kurį laiką tarp kalėjimo prižiūrėtojų sklando kalbos, kad esą V. Belecko giminės nuteistam vyriškiui pagrasino, kad jei šis vėl bendraus su žurnalistais, jie nustos jį lankyti už grotų. Verta prisiminti, kaip prieš keletą metų V. Beleckas vienos garsaus televizijos kanalo žurnalistei suokė fantastines istorijas apie Kauno pedofilų pasaulio užkulisius.


Rašyti komentarą...
ženka
2012-06-23 13:57:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
beleckas dar turi islaikes savo liezuvi matomai, jo visas gyvenimas vien skiedalai. nei viena jo istarta ar parasyta raide negalima tiketi. sukts niekselis...
Atsakyti
0

k
klausimas
2012-06-23 14:08:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
kas didesnis pabaisa daktaras ar stankunaite?
Atsakyti
0

l
lt
2012-06-23 14:10:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
visa gyvenima persekiojamas zmogelis, padare nepadare, bet pavarde Daktaras tai vadinsi kaltas, o ir vadinamiem draugeliam labai palanku, jei tik kas ,Daktaras liepe ir jie teisus.As daug ka galiu apkalbeti, bet kur irodymai , o musu mentai tai profai , juos padarys.Aisku nesventasys ,bet ir nera toks koki nori ambicingi buve sunprokurorai padaryti.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (28)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų