Oro temperatūra kasdien krinta bent po laipsnį, tad žiema netruks pabelsti ne tik į namų, bet ir į tvartų duris.
Ūkininkams ir kitiems žmonėms, laikantiems gyvūnus, pats laikas prisiminti ir paruošti gyvūnų laikymo vietas žiemai, apsaugoti augintinius nuo nepalankių oro sąlygų – šalčio, lietaus, vėjo ir darganos.
Panevėžio seniūnijoje dar nepamirštas atvejis, kai moteriškė net keletą karvių, telyčaičių laikė per speigus lauke ar vėjo perpučiamoje pašiūrėje, jų beveik nešėrė ir niekaip nepakluso nei seniūnijos darbuotojų, nei veterinarų reikalavimams tinkamai rūpintis gyvuliais.
Panašių atvejų ne kartą išaiškinta ir kitose rajono seniūnijose. Sušalę, alkani, ištroškę gyvuliai savo šeimininkų buvo tiesiog kankinami, kol atsakingos tarnybos neįsikišdavo ir bandydavo pakeisti padėtį.
Geriau jau skundai nepasitvirtintų
Bliūdžių kaimas buvo liūdnai išgarsėjęs viena nerūpestinga gyvulių augintoja. Moterį gėdino kaimynai, lankėsi ir baudomis grasė komisijos, apie jos netinkamą elgesį rašė laikraščiai, bet ūkininkės galvijų gyvenimas nuo to nė kiek nepagerėdavo. Jie alkani šalo lauke per šalčius ir darganas.
Panevėžio seniūnijos seniūnas Julius Grabauskas, paklaustas apie artėjančios žiemos pavojus gyvūnams, iš karto prisiminė nevykusią galvijų augintoją. „Bet ji savo karves po ilgų įkalbinėjimų vis dėlto pardavė. Net lengviau atsikvėpėme... Patikrinome: tikrai galvijų jos kieme ir tvarte nebėra. Be to, prieš porą dienų ji pati buvo užsukusi į seniūniją ir dar kartą patikino, jog tikrai nebeturi karvių“, – sako seniūnas.
J. Grabauskas atkreipia dėmesį, kad aplink miestą išsidėsčiusioje seniūnijos teritorijoje dabar karvių bei kitų gyvūnų ir šiaip laikoma gerokai mažiau. Ištuštėjo netoli Panevėžio gyvenančių žmonių tvartai.
Tačiau skundai dėl blogai prižiūrimų augintinių seniūniją kartkartėmis pasiekia, nors ir ne visi pagrįsti būna.
„Štai vieno kaimo gyventojas paskundė, kad jo kaimynas nesirūpina šunimi, nešeria jo, skriaudžia. Nuvažiavome patikrinti, o į tą šunį gražu žiūrėti: prišertas, riebus, kailis net blizga. Aiškiai buvo matyti, kad prižiūrimas. Kaimynams, matyt, buvo įkyrėjęs nuolatinis šuns lojimas, tai ir paskundė. Būta ir daugiau panašių skundų“, – prisimena J. Grabauskas.
Atskiri atvejai
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis mano, jog rajono ūkininkai gana gerai rūpinasi savo augintiniais, juk tik deramai prižiūrimas, šeriamas gyvulys gali duoti pelno ir naudos.
Bet dar pasitaiko atskirų atvejų, kai reikia specialistams įsikišti, priminti gyvūnų augintojams jų pareigą. „Laimei, tokie atvejai nedažni. Kaime žmonės greitai pamato, kas netinkamai elgiasi su gyvūnais, ir bent jau seniūnijai apie tai praneša“, – sako skyriaus vedėjas. Jis primena, kad Žemės ūkio skyriaus specialistai neturi teisės apsileidusių gyvūnų augintojų bausti, tokias funkcijas atlieka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai.
Tarnyba nuolat ragina gyventojus, matančius netinkamomis sąlygomis laikomus, kenčiančius, prastai prižiūrimus ir nuo nepalankaus oro neapsaugotus gyvūnus, nelikti abejingus ir apie tai informuoti teritorines tarnybas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš anksto primena, kad ūkininkai pasirūpintų gyvūnų laikymo patalpomis, užsandarintų langus ir duris, paliekant ventiliacijai skirtas angas, jokiu būdu nesudarytų skersvėjų, tvartą kreiktų pakankamu kiekiu sausų pakratų. Šaltuoju metų laiku gyvūnus reikia šerti gausiau ir įvairesniu pašaru, rinktis juos didesnės energinės vertės, nes šalčių metu gyvūnas sunaudoja daugiau energijos kūno temperatūrai palaikyti. Taip pat labai svarbu stebėti, kad gyvūnai turėtų atsigerti šviežio vandens.
Ūkininkams patariama net ir giliausią žiemą visiškai neizoliuoti gyvūnų ir nelaikyti jų nuolat uždarytų tvartuose. Primenama, kad žiemą sudėtingesnės ir gyvūnų transportavimo sąlygos, reikia apsaugoti nuo skersvėjų ir šalčio, prieš kelionę pasirūpinti pakankamu kiekiu kokybiškų pakratų ir laikytis kitų reikalavimų, užtikrinant vežamų gyvūnų gerovę.
Piktybiniai – blogiausi
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja Laima Šomkienė sako, kad už gyvūnų nepriežiūrą ūkininkai ar pavieniai laikytojai pirmiausia įspėjami, o jeigu nereaguoja, gali būti nubausti pinigine bauda iki 200 litų.
Kaip ūkininkai gyvūnais rūpinasi žiemą, inspektoriai tikrina ir planinių tikrinimų metu, ir reiduose, gavę skundų. Planiniai dažniau rengiami pas tuos ūkininkus, kurie jau buvo nusižengę. Tikrinant, pasak L. Šomkienės, dažniausiai fiksuojami nežymūs pažeidimai. Svarbiausia žiūrima, kad aplaidumas, nepriežiūra nebūtų piktybiški, nuolat pasikartojantys.
Veterinarijos gydytoja taip pat prisiminė Bliūdžių kaime buvusį atvejį. „Kiek kartų ten buvo važiuota, įkalbinėta, kol, neberasdami kitos išeities, pasirengėme kreiptis į teismą ir jo sprendimu konfiskuoti nepavydėtinomis sąlygomis laikomus gyvūnus. Tada moteris juos ir pardavė“, – pasakoja vyriausioji veterinarijos gydytoja.
Artėjant šalčiams reikia pasirūpinti ne tik ūkiniais gyvūnais, bet ir lauke laikomais šunimis. Ne vienam šuns šeimininkui dar reikia priminti, kad augintiniui reikalinga tinkamo dydžio, sandari, šilta būda. Pakratui į šuns būdą galima kloti šiaudus ar neperšlampančiu audiniu apsiūtą poroloną, bet šiuo klausimu kai kurie augintiniai išrankūs ir nepatinkantį guolį gali greitai išmesti iš būdos. Šeimininkas būdą turėtų statyti toje vietoje, kur keturkojį saugoja užuovėja. Žiemą šuns girdyklą reikėtų įrengti taip, kad vanduo joje neužšaltų.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
