Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Sostinės parkuose daugėja šiltais orais besimėgaujančių miestiečių. Vis stipriau kaitinanti pavasarinė saulė į lauką vis dažniau išvilioja gyventojus. Tiesa, šiltais orais džiaugiasi ne tik žmonės, bet ir vabzdžiai, vabalai, kenkėjai bei parazitai.
„Jau sulaukėme skambučių dėl skruzdėlių atsibudusių, kurios pas žmonės ropoja. Netgi pavienės širšės yra pastebimos, žinoma jos pastebimos peržiemojusios, ropinėjančios kažkur tai, bet toli gražu iki savo kolonijų, bet žmonėms kai kuriems ir viena širšė kaip ir pavojaus signalas. Dėl to kreipiasi“, – aiškino „Dezinfa“ paslaugų vadovas Liutauras Grigaliūnas.
Gyventojai socialiniuose tinkluose dalinosi vaizdais, kuriuose įamžino pirmąsias pastabėtas erkes.
„Pastebime patys, kad tie šliužiukai atsibudę, kai tokios šilumos. Erkių dar ant savęs, ačiū Dievui nepagavome, bet žinoma, jos jau aktyvios“, – sakė L. Grigaliūnas.
Visuomenės sveikatos centro specialistai aiškina, kad oro temperatūrai pakilus iki 4–5 laipsnių erkės pradeda aktyvėti. O ypač budriems reikėtų būti tada, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia 5, 7 laipsnius šilumos.
„Man tiktų terminas: erkė ant slenksčio. <...> Tose vietose, kur gerai saulutė prašildo, jos jau gali suaktyvėti“, – pasakojo Visuomenės sveikatos centro atstovė Milda Žygutienė.
Erkių šaltis nepaveikė
Dalis gyventojų tikisi, kad šiemet dėka praėjusios šaltos žiemos žymiai rečiau reikės susidurti su nemaloniais gyviais, tačiau specialistai aiškina, kad dažniausiai šis spėjimas nepasitvirtina.
„Juos saugojo sniego sluoksnis. Nei erkių, nei šliužų tas šaltukas nepaveikė“, – sakė L. Grigaliūnas.
„Aišku, kad dalis žūsta, bet jos žūsta ne dėl to šalčio, o galbūt nepasimaitino dar rudenį“, – kalbėjo M. Žygutienė.
„Kad kenkėjų sumažės, nereikėtų labai tikėtis, nes tai yra labai gerai išlikti prisitaikę organizmai. Jų, kad ir mažiau liks, atstatys savo gausą ir vis tiek turėsime mes jų nemažai“, – minėjo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentė Sonata Kazlauskaitė.
Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito specialistai rekomenduoja visiems Lietuvos gyventojams, ypač tiems, kurie dažnai lankosi gamtoje. Nuo pernai gruodžio valstybės lėšomis gali skiepytis nuo 50 iki 60 metų amžiaus asmenys.
„Praeitais metais turėjome 8 mirtis. Negana to, kad persirgus, žmonės turi liekamuosius reiškinius. Jie vieni gali būti ilgesni, kiti trupesni, sudėtingesni, lengvesni, bet turėjome ir 8 mirtis“, – aiškino M. Žygutienė.
Po žiemos sumažės šliužų, tiesa, neilgam
Pasak specialistų, kenkėjų, kurie pridaro gyventojams problemų, sąrašas nuolat plečiasi.
„Šimtakojai. Tai yra praktiškai nuo seno yra miesto pakraščių, kur žolynai, kur dirvožemis, ten gyvena, o miestai plečiasi į tuos pakraščius, ten gi niekas dirvožemio nepakeičia.
Tie šimtakojai kažkada atsiranda pas žmones. Kartais vienas, kitas, bet ir to žmogui užtenka“, – kalbėjo L. Grigaliūnas.
Šiemet turėtų sumažėti po žiemos atgijusių daržininkų ir sodininkų košmarais virtusių invazinių šliužų skaičius, tačiau jiems lietuviškas klimatas – tobulas. Dėl to šliužų populiacija tik didės.
„Kadangi neturi natūralių priešų tai paplis. Žinoma, jų bus mažiau, bet jeigu bus drėgna. Pas mus klimato sąlygos jiems tinkamos tuo, kad yra pakankamai drėgna. Nėra labai saulėta. <...> Maisto turime pilna, kokio tik nori. Jie puikiausiai išgyvens, puikiausiai pasidaugins“, – sakė S. Kazlauskaitė.
Pasak specialistų, šliužų gyventojų soduose bus mažiau, jei jiems gyventojas nekurs buveinių. Kiemuose reikėtų vengti kaupti žalias ar kitas ilgai užsiliekančias atliekas.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
