SAM neseniai paskelbė, kad keičiasi profilaktinių patikrinimų tvarka. Pagrindinė pokyčio kryptis – sveikiems gyventojams patikros procedūros paprastėja, visą dėmesį sutelkiant ten, kur medicininė priežiūra yra būtina.
Kaip keičiasi tvarka dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų?
Vienas ryškiausių pokyčių numatytas asmenims, kurių darbe nustatytas rizikos veiksnys – padidėjusi akių raumenų įtampa dirbant kompiuteriais ar videoterminalais. Darbuotojams iki 40 metų, neturintiems regos nusiskundimų ar diagnozuotų susirgimų, profilaktinę akių patikrą nuo šiol bus galima atlikti rečiau – kartą per ketverius metus.
Taip pat supaprastinta tvarka asmenims, vykstantiems į užsienį: jei šalis nereikalauja specifinių tyrimų ir žmogus jaučiasi gerai, šeimos gydytojas pažymą galės išduoti operatyviau.
Supaprastintas ir asmenų su negalia profilaktinio sveikatos patikrinimo dėl darbo procesas. Jie neprivalės turėti ir pateikti sveikatos patikrinimą atliekančiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros išduotų rekomendacijų dėl darbo pobūdžio ir sąlygų.
Sveikatos patikrinimą atliekantys gydytojai asmenų su negalia sveikatos patikrinimą atliks įprasta tvarka pagal jų darbo vietoje nustatytus kenksmingus rizikos veiksnius, o į minėtas rekomendacijas bus atsižvelgiama tik jei pats asmuo nuspręs jas pateikti gydytojui.
Norintiems įgyti teisę vairuoti naujos kategorijos transporto priemonę ir galiojančią sveikatos tikrinimo pažymą turintiems vairuotojams taip pat nebereikės formalių pakartotinių vizitų: nuo šiol po sveikatos patikrinimo medicinos pažymoje bus nurodomos visos transporto priemonių kategorijos, kurias asmuo gali vairuoti pagal esamą sveikatos būklę. Be to, nustatyta ir vieninga minimali 14 metų riba, nuo kurios galima anksčiausiai kreiptis dėl medicininės pažymos vairavimui.
Nurodoma, kad pokyčiais siekiama atsisakyti perteklinių procedūrų, mažinti eiles gydymo įstaigose bei subalansuoti medicinos personalo krūvį, suteikti daugiau laisvės šeimos gydytojams individualiai vertinti kiekvieno paciento sveikatos būklę.
Pacientai skundžiasi dėl eilių
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės manymu, tokie pokyčiai sveikinti, bet ar pavyks pas gydytojus prieiti greičiau – dar klausimas.
„Dėl tų profilaktinių tyrimų, pavyzdžiui, žmonėms dėl darbo, vairuotojo pažymų, tai irgi turi žmogus laukti. Juk visą informaciją, ypač apie kiekvieną sergantį žmogų, jau yra sveikatos sistemoje suvesta ir galėtų paprasčiau išduoti, tik surinkti tuos duomenis, kas jau įtraukta ir reikėtų tikrintis tik dėl tam tikrų ligų, jeigu žmogus nėra kreipęsis.
Ar žmonės tai padės, sunku yra pasakyti, laikas turbūt parodys. Bet visada yra sudėtinga, kai žmogui reikia gauti tuos siuntimus. Juk pats nenueis į tą programą, kol jis prisiruošia nueiti pas šeimos gydytoją, reikia irgi palaukti“, – svarstė ji „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.
Profilaktinė patikra – tik dėl akių?
Visgi prieš trejus metus atliktas tyrimas parodė, kad net 38 proc. gyventojų profilaktiškai sveikata tikrinasi rečiau nei kartą per metus, o 37 proc. į gydytojus kreipiasi tik tada, kai skausmo lygis siekia septynis ir daugiau balų.
V. Augustinienė atkreipė dėmesį, kad ir šiuo metu vykdomos prevencinės programos dėl vėžio ir kraujotakos ligų nesulaukia pakankamai aktyvumo.
„Mūsų per įvairius renginius atliktas tyrimas rodo, kad maždaug apie 60 proc., kai kurių, pavyzdžiui, krūties ir prostatos vėžio – daugiau apie 70 proc. apklaustų žmonių pasitikrina. O kokios priežastys, kodėl nesitikrina? Tai dauguma sako, kad nežinojo arba niekas nepasakė, nepasiūlė ir taip toliau. Tai dar daug žmonių nepasinaudoja tuo, kuo galima dabar“, – sakė pacientų atstovė.
Paklausta, kodėl, jos manymu, žmonės taip abejingai žiūri į profilaktinius patikrinimus, pašnekovė svarstė, kad galbūt kitą kartą nuėję pasitikrinti žmonės mato, kad praktiškai niekas nėra tikrinama.
„Tiktai išrankiojama iš turimų duomenų ir surašoma į pažymą. Nes jeigu taip detaliai patikrinti, yra ir darbai, kur, sakykime, žmonės dirba su įvairiais prietaisais, kur nuolat yra įtampa akims ir t. t., manau, kad žmonės turėtų vis tik ir patys kreiptis.
Pagal tuos nustatytus reikalavimus, kaip rašoma, bus galima rečiau, kas ketverius metus, atlikti tyrimus, tai jeigu žmogui pablogės sveikata, bet jis žinos, kad nėra būtina tikrintis, tai gali ir nenueiti. Taip gali būti akių ar kitos ligos užleistos“, – konstatavo V. Augustinienė.
Pacientai pasigenda medikų atidumo
Pacientų atstovė pasakojo, kad kitą kartą ir pačių medikų požiūris atrodo atsainus. „Kartais žmonės sako, kad jaučia kažkokius ligos požymius, ypač vyresnio amžiaus žmonės – jiems ar padidėja kraujo spaudimas, ar, pavyzdžiui, jaučia kokį troškulį, ir kitą kartą dar išgirsta iš gydytojų, ko čia ieško ligų. Būtent tai žmones ir atbaido.
„Nemažai žmonių visi dar prisimena tuos laikus, kai reikėdavo širdies ligų gydytojo, tai tiesiai pas jį ir eidavai. Dabar užima daug laiko, kol sulaukia vizito pas šeimos gydytoją, jis duoda siuntimą, o tada žmogui reikia laukti kelis mėnesius, kol pateks pas konkretų specialistą.“
Tad kitą kartą, nuėję pas gydytoją, jau net nebedrįsta pasakyti, kad kažkokius požymius jaučia. Tai užuot būtų atkreiptas dėmesys ir žmogui paskirti kažkokie tyrimai, jis išeina tiesiog nusiminęs. Arba tas žmogus, kuris turi pinigų, įvairius kraujo tyrimus tiesiog eina pasidaryti į privačias klinikas“, – sakė ji.
Neseniai daug dėmesio sulaukė duomenys, kad Lietuvoje šių metų pradžioje gyveno 428 šimtamečiai. Įdomu tai, kad iš jų 368 yra moterys ir tik 60 vyrų. Kiek tie profilaktiniai tyrimai gali prisidėti prie ilgaamžiškumo puoselėjimo?
„Turbūt moterys daugiau skiria dėmesio sau ir sveikesnei gyvensenai, galbūt dažniau nueina ir pasitikrina sveikatą, jeigu jaučia požymius. Vyrai dažniausiai nelabai kreipia dėmesio ir tol, kol jo neištinka sunki liga. Todėl yra labai svarbu, kad patys žmonės domėtųsi, nebijotų gydytojo paklausti, kokios priklauso tos programos, nes ne visi išgirsta pasakymus per radiją, naudojasi internetu.
Šiaip Valstybinės ligonių kasos puslapyje yra smulkiai surašyta, kokio amžiaus žmonės gali dalyvauti vienoje ar kitoje profilaktinėje programoje. Svarbu nepraleisti tų tyrimų, nes kartais uždelsti vieni metai gali atsisukti sunkios ligos padariniais“, – kalbėjo V. Augustinienė.
Nuo sveikatos patikrinimo atbaido ir ilgos eilės
Ji pridūrė, kad dalis žmonių ne tik linkę delsti net ir jausdami simptomus, bet nuo kreipimosi pas gydytojus atbaido ir ilgos eilės.
„Nemažai žmonių visi dar prisimena tuos laikus, kai reikėdavo širdies ligų gydytojo, tai tiesiai pas jį ir eidavai. Dabar užima daug laiko, kol sulaukia vizito pas šeimos gydytoją, jis duoda siuntimą, o tada žmogui reikia laukti kelis mėnesius, kol pateks pas konkretų specialistą.
Tad paprasčiausiai jie arba po tų trijų ar keturių mėnesių pamiršta nueiti, arba, jeigu nieko blogiau nebejaučia, tiesiog ir nebepasinaudoja tuo. Patys gydytojai kitą kartą skundžiasi, kad užsiregistravo, bet dalis žmonių net neateina.
Arba, jei jautėsi blogai, nuėjo į kitas gydymo įstaigas, jeigu turėjo galimybę susimokėti, susimokėjo, bet pamiršo pranešti, kad jis jau nebeateis į tą gydymo įstaiga, kurioje jis buvo užsiregistravęs. Tai turėtų būti ir pačių žmonių lankstumas – jei buvai užėmęs vietą, informuok, kad vietoj tavęs galėtų gydytojai pakviesti kitą žmogų“, – pastebėjo pacientų atstovė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Beje, su ligom neįmanoma talonų gaut laiku,pavargsta žmogus,o dar eit ieškot ligų sveikam-nesąmonė.
