„Kodėl poliklinikos pagal siuntimą padarytą plaučių nuotrauką E. sveikatoje mano gydytojas mato, o aš pats – ne?“ – tokiu pastebėjimu dalinasi ne vienas pacientas.
Panašūs pasvarstymai kyla susidūrus ne tik su paprastų ar rimtesnių radiologinių tyrimų atlikimu, bet ir paprasčiausiais laboratoriniais kraujo tyrimais. Jei gydymo įstaiga nesuteikia galimybės prisijungti jos sistemoje, savo akimis konkrečių rodiklių paprastu būdu ir neišvysite.
Turėti visus duomenis – paciento teisė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės teigimu, ši problema yra aktuali jau nebe pirmus metus.
„Turbūt ką reikia vienareikšmiškai sutarti, kad tai yra pacientų asmens sveikatos duomenys ir jie turi teisę juos matyti, valdyti, ypač kas susiję su atliktų tyrimų išrašais, visą su tuo susijusią informaciją. Tai itin svarbu, jei tie duomenys yra saugomi informacinėse sistemose, gydytojai juos mato, pacientai – ne. Jie tikrai turi teisę tuos įrašus ir duomenis matyti, su jais susipažinti, nes kitu atveju tai jau yra paciento teisių pažeidimas“, – komentavo ji.
Kita vertus, pašnekovės pastebėjimu, su tokiomis situacijomis dažnai susiduriama ne dėl kažkokio sąmoningo piktybiškumo.
„Tai yra tiesiog sistemos talpos klausimas. Dažnai yra tokia realybė, kad sveikatos priežiūros įstaigos turi savo vidines sistemas ir jose tuos duomenis saugo, kaupia. Tačiau savo ribotumo tos sistemos netinkamai sąveikauja su E. sveikata ir į ją nėra eksportuojamos. Tai daugiau būtent techninis klausimas, jisai ir sudaro tą tokią situaciją, kai žmonės nemato tų duomenų“, – komentavo N. Čiakienė.
Nenormalu, bet tokia realybė
Ji pasakojo, kad tai – ir vienas įvairiais formatais aptarinėjamų klausimų Nacionaliniame vėžio centre. „Šiuo metu diegiama, perimama vidinė sistema, kad pacientai galėtų tą informaciją matyti. Kol to nėra, visą laiką akcentuojame ir mokome pacientus, kad jie bent jau prašytų popierinio išrašo, jiems atspausdintų.
To paprašius gydymo įstaiga privalo tą padaryti arba įrašyti duomenis į laikmeną. Taip, tokia situacija, kai negali prieiti prie savo duomenų E. sveikatoje, nėra normali, kad, deja, dabar yra tokia realybė.“
Nors paprastai po tyrimų jų atsakymai turėtų būti pakomentuojami gyvai ar telefonu, pašnekovė priminė, kad ne visada paprasta ir prisiskambinti, juo labiau ir įsidėmėti, ką gydytojas pasakė. „Tad reikėtų prašyti atsiųsti duomenis elektroniniu paštu, jei nėra galimybės prisijungti prie sistemos“, – pastebėjo N. Čiakienė.
„Taip, tokia situacija, kai negali prieiti prie savo duomenų E. sveikatoje, nėra normali, kad, deja, dabar yra tokia realybė.“
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad ši tema ypač aktuali pasirengimo galimoms grėsmėms kontekste. „Matome, kad užtenka menkiausio sukrėtimo ir tų duomenų nelieka. Čia vertingos ir Ukrainos pamokos. Ką pastebi gydytojai – labai gerai, kad ukrainiečiai atvažiuoja turėdami visą savo sveikatos istoriją, sudėtą į segtuvus. Tai kai turi visas kopijas, ir pačiam žmogui saugiau, ir tokiomis ekstremaliomis aplinkybėmis sistema veikia korektiškiau“, – pastebėjo POLA vadovė.
Tyrimų duomenys jau pradeda atsirasti E. sveikatoje
Kaip naujienų portalui tv3.lt komentavo Registrų centro E. sveikatos skyriaus vadovas Domantas Ozerenskis, galimybė teikti laboratorinių tyrimų duomenis į E. sveikatos sistemą atsirado praėjusių metų spalį, tačiau jis yra tik pradėtas.
„Šiuo metu dar tebesitęsia sveikatos priežiūros įstaigų bei laboratorijų integracijos procesas. Planuojama, kad jis bus baigtas per pirmąjį šių metų pusmetį ir tuomet visos įstaigos bei laboratorijos teiks tyrimų duomenis į E. sveikatos sistemą“, – komentavo jis.
Kaip nurodė SAM Sveikatos sistemos informacinių išteklių vystymo skyriaus vedėja Vilma Telyčėnienė, laboratorinių tyrimų posistemė jau yra sukurta ir palaipsniui pacientams bus prieinama daugiau duomenų.
„E. sveikatos sistemoje tvarkomi e. receptai, ambulatorinių apsilankymų aprašymai, epikrizės, vakcinacijos įrašai, siuntimai, atsakymai į siuntimus, tam tikros pažymos ir pan.
Nuo šių metų palaipsniui, atlikus pokyčius tiek e. sveikatos sistemoje, tiek sveikatos priežiūros įstaigų vidinėse sistemose, centrinėje e. sveikatos sistemoje pradedami tvarkyti duomenys susiję laboratoriniais tyrimais, su nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikata, ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimu, GPM duomenys, papildoma duomenimis, esant svarboms diagnozėms: kaip pirmą nustatytas onkologinis susirgimas ar, užkrečiamos ligos ir pan.
Siekiant tvarkyti naujus duomenis centralizuotai, šiems pokyčiams turi būti paruošta tiek centrinė e. sveikatos sistema, tiek įstaigų vidinės informacinės sistemos, jei jos jomis naudojasi“, – aiškino specialistė.
„Šiuo metu vykdomas medicininių vaizdų vystymo projektas, siekiant išvystyti e. vaizdų apsikeitimo tarp gydymo įstaigų sprendimus.“
Pasak V. Telyčėnienės, šiuo metu pritaikomi naujiems pokyčiams įstaigų vidiniai procesai, vyksta sveikatos priežiūros įstaigų ir laboratorijų integravimosi procesas, kuris turėtų užsibaigti šių metų trečio ketvirčio laikotarpiu:
„Taigi pacientai palaipsniui matys vis daugiau ir daugiau laboratorinių tyrimų. Šiuo metu informacija apie atliktus laboratorinius tyrimus ir jų rezultatus dažniausiai pateikiama ambulatorinio tyrimo aprašyme.“ Ji pridūrė, kad sveikatos priežiūros įstaigos ir laboratorijos prie minėtos posistemės turės prisijungti privalomai.
Kada gali prašyti susimokėti už tyrimo kopiją?
Nors viešojoje erdvėje pasitaikydavo istorijų, kai ir su siuntimu pasidarius radiologinius tyrimus už jų kopijų įrašymą į laikmeną būdavo paprašoma susimokėti, N. Čiakienė tikino, kad išties tam tikrais atvejais gali taip nutikti.
„Kiek gilinomės, tai galima paprašyti susimokėti ne už patį darbą, bet už laikmeną ar popierinę kopiją kaip ir galima. Štai pati pernai ėjau darytis mamogramą Nacionaliniame vėžio centre, tai padavė viską įrašyta į kompaktinį diską. Aišku, nežinau, kur šiais laikais jį turėčiau dėti (juokiasi).
Privačiose įstaigose, matyt, būna visokių istorijų, bet esu girdėjusi, kad paprašius atspausdinti popierinį išrašą, tai tikrai tą padaro ir nieko neprašo. Bet kadangi tų įstaigų yra šimtai ir tūkstančiai, tai turbūt ir piktnaudžiavimo atvejų pasitaiko. Kita vertus, kai žmonės už konsultaciją moka 160 eurų, šiek tiek susimokėti dar už kopiją jau nieko nereiškia.
Kaip priminė V. Telyčėnienė, jei siuntime gydytojas pažymi, kad reikalingas ir pats radiologinio tyrimo vaizdas, tuomet jis turi būti pateikiamas nemokamai.
„Svarbu paminėti, kad medicininio vaizdo diagnostinis aprašymas privalomai turi būti pateiktas į e. sveikatą“, – sakė ji.
Laukia didelis pokytis – įstaigos pačios keisis vaizdais
Be to, laukia didelis pacientų kasdienybę turintis palengvinti pokytis – gydymo įstaigos tyrimų vaizdais turės sėkmingai keistis tarpusavyje.
„Šiuo metu vykdomas medicininių vaizdų vystymo projektas, siekiant išvystyti e. vaizdų apsikeitimo tarp gydymo įstaigų sprendimus.
Projekto pabaiga numatyta gegužės 30 d. Išvystytas sprendimas palaipsniui leis atsisakyti fizinių laikmenų ir greitai ir efektyviai perduoti vaizdinę informaciją tarp gydymo įstaigų“, – komentavo SAM atstovė.
D. Ozerenskis patiklsino, kad galimybė įstaigoms tarpusavyje keistis radiologinių tyrimų duomenimis turėtų atsirasti antroje šių metų pusėje.
„Tačiau kaip ir laboratorinių tyrimų atveju numatomas tam tikras pereinamasis, per kurį visos įstaigos turės atlikti programinius pakeitimus savo sistemose, kad galėtų tinkamai keistis ir radiologinių tyrimų duomenimis“, – pridūrė specialistas.
Kurti naują sistemą – per daug brangu
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad milijoninių investicijų pareikalavusi E. sveikatos sistema tiek medikų, tiek pacientų lūpose neretai tampa keiksmažodžiu ne tik dėl funkcionalumų stygiaus, bet apskritai nepatogumo naudotis, strigimo.
„Visiškai pritariu, kad E. sveikata kaip priemonė yra nedraugiška vartotojui, ja naudotis yra sudėtinga. Taip pat tikrai ne visi duomenys joje atsiranda. Ir kas dabar dl to kaltas? Paslaugą kaip ir suteiki, bet negali pasinaudoti šia sistema ir, svarbiausia, pačiam pacientui neaišku, kas yra toje sistemoje. Jei jau man sudėtinga kažką joje susirasti, tai galiu tik įsivaizduoti, kaip tai sunku vyresnio amžiaus žmogui“, – komentavo parlamentarė Jurgita Sejonienė.
Nors E. sveikatą vis bandoma „reanimuoti“, diegi nauji funkcionalumai ir posistemės, Seimo narė svarstė, kad taip turbūt yra ekonomiškiau nei išvis kurti naują sistemą.
„Buvo apie tai galvojama tiek praeitoje, tiek užpraeitoje kadancijoje, tikriausiai – ir šitoje, kad šitą sistemą reiktų keisti iš pagrindų, kurti naują. Bet tai tikrai labai brangu ir, turint galvoje, kiek jau investuota, tokio radikalaus sprendimo niekas taip ir neprisiima.
Jeigu sistema būtų buvusi sukurta per naktį ir visos įstaigos būtų gavusios kažkokį reikalavimą, kad visos turi turėti nebūtinai vienodą sistemą, bet tokias sistemas, kurias bus galima integruoti ir ateityje nebus problemų jungiantis į tą bendrą E. sveikatą.
Taip nebuvo, tad natūralu, kad įstaigos turi savo vidines sistemas, kurias pirmiausia kainuoja ir prižiūrėti, ir išlaikyti. Antra, dabar jiems turi sukurti naują priemonę, kaip jie galėtų efektyviai atiduoti duomenis į e.sveikatą. Tai iššūkių čia yra. Ne visos tos sistemos, matyt, yra geros.
Be to, administratoriai irgi puikiai suvokia, kad gali iš įstaigos dabar daugiau paprašyti, kad ji pridėtų vieną ar kitą funkciją papildomai. Bet ar dabar laikas viską nubraukti? Nes turbūt reikėtų kokio milijardo kurti sistemą nuo pradžių. Tai, matyt, taip nebus, teks suktis su tuo, ką turi“, – komentavo J. Sejonienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
