Kaip interviu BNS antradienį teigė ministrė Marija Jakubauskienė, tam reikėtų 15 mln. eurų, tačiau sprendimai dar nėra priimti.
„Mums yra reikalinga papildomai maždaug 15 mln. eurų ir turbūt mums reikalingi būtų kokie geri metai labai intensyvaus darbo. Tam reikalingas politinis sprendimas, susitarimas Vyriausybėje tarp Sveikatos ir Ekonomikos inovacijų ministerijų. (...) Tai ta idėja yra gyva ir mes dirbam ties ja“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministrė.
Politikė vylėsi, kad dėl to Ministrų kabinetas apsispręs jau kitąmet.
Šiuo metu e.sveikatos sistema rūpinasi Registrų centras. Savaitgalį buvo atliktas jos atnaujinimas, kuris lėmė laikinus sutrikimus ir pirmadienį.
Kitos interviu temos:
– Situacija Santaros klinikose;
– Seime svarstomų reformų įtaka paslaugų prieinamumui ir privačios medicinos ateitis;
– Didesnio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto poreikis;
– Galimybė tapti Socialdemokratų partijos nare.
Praėjusią savaitę pranešta, kad darbą Santaros klinikose paliko trys neurochirurgai. Šią savaitę gydymo įstaiga pranešė, kad traukiasi dar trys. Ar jūs žinote, kas vyksta Santaros klinikose?
Kadangi su Santaros klinikų vadovu praėjusią savaitę kaip tik kalbėjomės, jis referavo, kad tai yra trijų gydytojų išėjimas ir daugiau tokios toksinės darbo aplinkos sprendimo klausimai. Nebuvo minėjęs apie tai, kad dar papildomai trys gydytojai planavo išeiti. Šiaip situaciją žinau, kas vyksta ir (...) mus jaudina tai, kas vyksta įstaigos viduje darbo aplinkos požiūriu.
Pirmiausia ir svarbiausia, kad paslaugos pacientams būtų teikiamos ir jos būtų užtikrintos ir kad nebūtų papildomų jokių kamščių ir uždelsimų. Esame patikinti, kad paslaugų teikimas nestringa, yra perskirstomi pacientai. Na, o mes, Sveikatos apsaugos ministerija, pradėjome vidinį tyrimą. Vertiname tą situaciją, kas ten vyksta Santaros klinikų viduje.
Tuo pačiu tik noriu priminti, kad mes jau į pabaigą einam, tačiau tebevykdom Santaros klinikų auditą. Ir greitu laiku turėsim pagrindines įžvalgas, kurios galbūt ir atskleis kažkokius struktūrinius reiškinius ar dalykus, kurie galėtų plačiau paaiškint tą susiklosčiusią situaciją. Tačiau, kaip minėjau, dėl darbo santykių, darbo aplinkos, krūvių ir panašių klausimų mes esame pradėję tyrimą.
O dėl ko konkrečiai tyrimas?
Dėl darbo sąlygų ir darbo krūvių, bandant išsiaiškint, kas iš tiesų yra, nes mes turime skirtingas pozicijas ir bandom surasti tą aiškumą, kur gi yra tas objektyvus faktorius ir tas kriterijus ar veiksnys, kuris lėmė jau dabar šešių gydytojų apsisprendimą nebedirbti Santaros klinikose.
Ar tas tyrimas gali lemti pokyčius Santaros klinikų vadovybėje?
Sudėtinga pasakyti. Manau, kad iš esmės ne, nebent surastumėm kažką ypatingai šokiruojančio ir radikalaus. Tačiau daugiau tai būtų pokalbis apie tai, ką reikėtų taisyti. Vis tiek, universitetinė ligoninė, tai yra didžiulė ligoninė, didžiulis darbuotojų kiekis. Tai bendrų principų, kokybiškų paslaugų teikimo principų ir saugios – psichosocialine prasme – darbo aplinkos užtikrinimas yra svarbiausi kriterijai. Tai mes į tuos veiksnius ir žiūrėsim.
Ar pati planuojat vykti į Santaros klinikas?
Rytoj yra numatytas Seimo Sveikatos reikalų komiteto išvažiuojamasis posėdis į Santaros klinikas, tai planuoju dalyvauti tame susitikime.
Pereikime prie prie kitos aktualijos – e.sveikatos. Savaitgalį sistema atnaujinta, tačiau neišvengiant sutrikimų. Dalis medikų sako, kad reikėtų šią sistemą panaikinti ir sukurti naują, kurios nereiktų vis lopyti ir lopyti. Ar jūs su tuo sutinkate?
E.sveikata iš pagalbinio įrankio paslaugų teikimui tapo praktiškai atskira infrastruktūra ir kritiškai svarbia paslaugų teikimui bei duomenų mainams. Tie pokyčiai, kurie buvo įgyvendinami, jie buvo įgyvendinami ilgą laiką, dirbo didelė Registrų centro komanda. Pokyčiai, kurie numatyti ir buvo įgyvendinti, jų poreikis atėjo iš apačios, iš pačių gydytojų – ką reikėtų patobulinti, kur dubliuojasi duomenų suvedimas, kas yra patogu, nepatogu, kokios informacijos trūksta, kaip reikėtų susieti receptus, susirgimus stacionare. (...) Ir aš galvoju, kad tai yra labai svarbus kokybinis pokytis.
Dabar tai, kad ta tranzicija į tą antrą versiją – kaip mes vadinam – e.sveikatos, na, aš turbūt nepasakyčiau, kad ji buvo visiškai nesklandi ar visiškas feilas. Tiesiog savaitgalį, kada dirbo padidintas darbuotojų skaičius ir mažas apkrovimas buvo, sistema veikė puikiai. Nuolat laikom aktyvų ryšį su Registrų centru, jie pasitelkia kelias dešimtis papildomai informacinių technologijų specialistų, kurie padeda išgaudyti tuos trikdžius, klaidas, kurios atsiranda dėl to didžiulio, didžiulio apkrovimo, nes pirmadienis, nauja darbo savaitė. Bendradarbiaujame glaudžiai su Registrų centru, darom, ką galim. Ar galim geriau? Turbūt galim geriau. Kaip valdytojai ir prižiūrėtojai sistemos, atsiprašom ir medikų, ir pacientų, kuriems trukdo ir gyvenimui, ir darbui stringanti sistema.
Dabar atsakant į klausimą, ar ją toliau verta lopyti, ar ne. Turbūt yra tiek daug į ją suinvestuota, kad to ryžtingo sprendimo ją išmesti į šiukšlių dėžę ir pradėti kurti iš naujo niekas nedrįsta padaryti. Ką mes matom, kad e.sveikatos infrastruktūrinei sistemai trūksta dėmesio, trūksta finansų ir trūksta žmonių. Mes esame svarstę ir dar 19-osios Vyriausybės rėmuose diskutavę – kol kas uždaruose kabinetuose su specialistais, su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos žmonėmis, Vyriausybėje – apie e.sveikatos platformos iškėlimą iš Registrų centro ir jos padarymą atskira, savarankiškai veikiančia sistema. Ji yra ateitis, duomenų masyvai tik didės. (...)
Kokioje stadijoje yra ši idėja?
Mums reikia įsivertinti visas galimybes, tą feasibility tokį (įgyvendinamumą - liet.), kaip techniškai, fiziškai, reguliacine, teisine prasme tą padaryti. Na, ir be abejonės, mes kalbame apie tai, kad mums reikia padvigubinti tada IT specialistų skaičių.
Kiek tam reikėtų papildomai pinigų ir kaip greitai tai galėtų būti padaryta?
Mums yra reikalinga papildomai maždaug 15 mln. eurų ir turbūt mums reikalingi būtų kokie geri metai labai intensyvaus darbo. Tam reikalingas politinis sprendimas, susitarimas Vyriausybėje tarp Sveikatos ir Ekonomikos inovacijų ministerijų. (...) Tai ta idėja yra gyva ir mes dirbam ties ja.
O kada turėtų būti priimtas sprendimas dėl šios idėjos? Kitąmet?
Turbūt vienoks ar kitoks atsakymas: arba nedarom, arba darom, bet vėliau darom, arba darom dabar, aš manau, kad tikrai (bus apsispręsta kitąmet – BNS).
Pereikim prie parlamentarų svarstomų klausimų. Valstybinių gydymo įstaigų prioritetizavimo klausimas antrą kartą išimtas iš Seimo darbotvarkės. Kas čia įvyko?
Na, turbūt čia yra Seimo darbotvarkės klausimai ir kol kas neturėjau progos pasikalbėti dalykine prasme. Bet tai yra turbūt Seimo darbotvarkės planavimo klausimas, kurį priimam ir ruošiamės toliau pristatymui.
Bet projektą Seniūnų sueigos posėdyje pasiūlęs išbraukti „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad projektą pati ministerija nori pataisyti.
Diskursų procesas iš tiesų vyksta. Ir mes bandom suderinti tuos interesus tarp viešojo ir privataus sektoriaus paslaugų teikėjų. Tai tikrai galiu pasakyti, kad kalbamės ir diskutuojame, koks tas sprendinys, variantas, modelis galėtų būti priimtinas, atsižvelgiame į komentarus ir kritines pastabas. Turbūt tame kontekste tas pasiūlymas politiniam lygmenyje ir buvo pateiktas. Tai mes jį priimam, mums jis yra priimtinas dėl to, kad mes turėsime daugiau laiko geriau išdiskutuoti ir labiau subalansuotą tą pasiūlymą pateikti.
Ar tai reiškia, kad grįš į Vyriausybę projektas?
Ne. Aš manau, kad čia yra tiesiog pasiaiškinimas galimybių, situacijos, kokiais poįstatyminiais teisės aktais būtų galima ką sureguliuoti ir derinti maždaug tokiam lygmenyje. Iš tiesų įstatymo formuluotės, mano požiūriu, yra tinkamos ir geros, jos užtikrina Vyriausybės programos įgyvendinimą. Mes iš tiesų kalbame apie tai, kaip tą santykių reguliavimą tarp viešojo ir privataus sektoriaus galėtume sutvarkyti per poįstatyminius teisės aktus.
Kitas projektas dėl priemokų atsisakymo jau praėjo ir svarstymo stadiją, nors dalis medikų toliau reiškia nepritarimą tiek jam, tiek kitiems projektams. Kaip jūs žadate nuraminti bendruomenę ir atliepti jos lūkesčius?
Aš, kaip sveikatos ministrė, turiu atsakomybę ir pareigą užtikrinti tai, kas yra įrašyta į Lietuvos Konstituciją – teikti pagalbą, būtinąsias privalomas paslaugas visiems žmonėms.
Mes žinom, kad privataus sektoriaus paslaugomis naudojasi reguliariai maždaug vienas iš dešimt Lietuvos gyventojų. Devyni iš dešimt Lietuvos gyventojų naudojasi viešojo sveikatos sektoriaus gydymo įstaigų paslaugomis. Tada, kada mes susergam vėžiu, kada mums reikalinga organų transplantacija, kada naktį norim išsikviesti greitąją, dešimt iš dešimties Lietuvos gyventojų naudojasi šitom paslaugom ir tai yra viešasis sektorius. Ir šiandien mes neturime prabangos leisti išnykti valstybiniam sektoriui. Mums reikia jį sustiprinti dėl to, kad mums visiem jo reikia. Tai yra būtinybė.
Be to, mes kalbame apie civilinės, hibridines karo grėsmes. Mums reikia atraminių ligoninių, kad jos būtų stiprios ir veikiančios. Jos yra viešo sektoriaus įstaigos, kurios kiekvienam Lietuvos gyventojui – dešimčiai iš dešimties gyventojų – užtikrins galimybę gauti paslaugas, nepriklausomai nuo aplinkos, situacijos, grėsmių, geopolitinio konteksto.
Tai viešasis sektorius yra labai svarbus. Žinau, kad viešajam diskurse, visuomenėje yra labai paplitusi klaidinga nuostata, kad valstybė nori sunaikinti privačią mediciną. Visiškai to nėra. Privati medicina vystėsi ir laikosi labai puikiai ir tvarkosi ypatingai puikiai. Ir valstybė tam padėjo. Valstybė stipriai rėmė ir palaikė, sudarė galimybes privačiam medicinos sektoriui puikiai vystytis.
Dabar mes matom ir norim, kad tas paslaugas, kurias turi galimybę gauti vienas iš dešimties, mes norim, kad gautų devyni iš dešimties, kad visi gyventojai gautų tokias pačias, greitas, kokybiškas, malonioje aplinkoje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.
O kaip jūs įsivaizduojat privačią mediciną po jūsų reformos?
Mūsų siūlomi įstatymų pakeitimai suteikia tik daugiau aiškumo ir skaidrumo žaidimo taisyklėms.
Kalbant apie priemokų naikinimą (...) mes esame priėmę, mano atrodo, suderintą ir subalansuotą kompromisą: pacientai ir juos atstovaujančios organizacijos, taip pat ir pačios gydymo įstaigos išreiškė interesą, norą ir ypatingą poreikį, kad jeigu žmogaus ekonominė, finansinė padėtis leidžia ir jeigu jis to nori, būtų galima pasirinkti gerokai brangesnes medicinos priemones, tokias kaip akių lęšiukai ar klubo sąnariai. (...) Antroji kompromiso dalis yra komforto paslaugos, kad sanatorijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjai turėtų galimybę legaliai pasiūlyti primokėti pacientams.
Ir iš tiesų čia yra žaidimo taisyklių išskaidrinimas ir aiškumo sudarymas. Iš esmės labai kritiškai privataus sektoriaus tai nepalies, nes kiek mums teko bendrauti, tai paties privataus sektoriaus atstovai sako: „Mes suprantam, kad rinkoje pasitaiko taip vadinamų chuliganų, kurie nesilaiko tų taisyklių.“ (...) Tai to teisingumo, skaidrumo ir sąžiningumo bus daugiau.
Kalbant apie viešojo sektoriaus prioriteto klausimą, iš tiesų pasiūlymai mūsų gi yra subalansuoti. Mes nekalbam apie tai, kad privatus sektorius netenka 100 proc. savo paslaugų. Čia yra viešosios nuomonės formavimo klaidos. Perskirstymas tarp viešojo ir privataus sektoriaus kol kas yra santykinai nedidelis. Mes gi kalbamės su gydymo įstaigų vadovais ir sakom, kiek daugiau jūs galėtumėte teikti paslaugų ir mes girdim skaičius nuo 10 iki 20 procentų. Nesu girdėjusi nei vieno ligoninės vadovo, kuris pasakytų: „Padvigubinsime su tiek, kiek dabar turime gydytojų, su tiek, kiek turime medicininės įrangos, aparatūros, patalpų.“ Nesu girdėjusi nei vieno, kad paims, atims viską iš privataus sektoriaus. Čia yra legenda ir mitas, kurį norėčiau paneigti, ir taip, kaip abu sektoriai gyveno kartu dermėje, taip jie ir toliau gyvens.
Jūs esat sakiusi, kad priemokų naikinimas sumažins eiles. Bet, tarkime, yra trys žmonių grupės – gaunantys paslaugas tik valstybinėse įstaigose, gaunantys paslaugas valstybinėse, o kai reikia – primokantys ir privačiose, ir tik einantys į privačias. Įgyvendinus pokyčius tie, kas eidavo pas privačius ir toliau eis, bet tie, kas ten gaudavo tik dalį paslaugų, dabar eis į valstybines ir eilės kaip tik augs, o ne trumpės...
Žiūrėkit, iš tiesų kalbam apie žmones, kurie, jeigu kreipiasi į gydymo įstaigą, kreipimasis gali būti dviejų tipų. Pirmas – tu turi siuntimą iš šeimos gydytojo ir tavo būklė yra pripažinta kaip kliniškai reikalinga aukštesnio, geresnio, labiau specializuoto gydytojo konsultacijos. Antras variantas pacientų, kurie ateina tiek į viešas, tiek į privačias gydymo įstaigas – yra pacientai, kurie neturi siuntimo. (...) Yra kliniškai pagrįstas poreikis ir yra pageidavimas.
Tai dabar, kada jūs ateinate su siuntimu (...) jūs turite pilną teisę gauti gydytojo, kardiologo, neurologo, ginekologo, psichiatro konsultaciją ten, kur jūs norit (privačioje ar valstybinėje – BNS). Priemokų naikinimas pasakys, kad įkainis, kuris yra sumokėtas, jis yra pakankamas suteikti paslaugą kokybišką ir atlikti tyrimus, kurie yra reikalingi.
Dabar, kada yra pacientai, kurie neturi siuntimo, jie, kaip ėjo mokamai, taip ir toliau eis mokamai. Ir niekas nesikeičia paslaugų prieinamumo požiūriu, niekas nesikeičia. Išskyrus tai, kad tie pacientai, kurie turi siuntimą, bet neturi pinigų pakankamai, jie galės į tą privačią gydymo įstaigą, jeigu ten bus galimybė greičiau gauti tą paslaugą, ją ten ir gaus. Tai mūsų požiūriu prasidarys kaip tik plačiau durys žmonėms. O gydymo įstaigos, kaip teikė mokamas paslaugas, jie taip ir teiks. Jos yra absoliučiai neribojamos.
Tai jūs nesibaiminat, kad privačios įstaigos tiesiog nenorės pasirašinėt sutarčių su Ligonių kasa dėl paslaugų teikimo valstybės lėšomis?
Vien iš tos diskusijos, kuri vyksta viešojoje erdvėje, yra aišku, kad jos tikrai nori turėti tas sutartis su Ligonių kasa, nes, žinot, tu gali papildomai su individualia veikla uždirbti pinigų, bet nuolatinį atlyginimą tau gerai turėti. Tai sutartis su Ligonių kasa jiems užtikrina pastovų, nuolatinį pajamų srautą ir pacientų srautą. Tai šitie mūsų pokyčiai realiai pagerins paslaugų prieinamumą, daugiau socialinio teisingumo ir lygybės įneš. O visa kita yra retorika, kaip mes kovojame už savo argumentus. Ir vienas iš argumentų, kurį taip pat viešoj erdvėj girdžiu, kad kiekvienas mes turime teisę į laisvę pasirinkti. Tai laisvės mes absoliučiai nevaržome, tačiau mes turime kitą vertybę – tai yra būtinybė visiems žmonėms užtikrinti kuo geriausią pagalbą ir išsaugoti viešą sektorių kaip pagrindinį paslaugų teikėją.
Prieš kelias savaites Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje sakėt, kad planuojamų pokyčių poveikio vertinimas vis dar rengiamas. Galbūt jis yra baigtas?
Baigiame, aišku.
Ir ką jis rodo?
Kai mes kalbame apie visą sveikatos sistemą, mums svarbu yra žmogus. Žmogus yra epicentre sveikatos sistemos. Mums rūpi, kad situacija Lietuvoje pagal išvengiamą mirtingumą – tai yra visuomenės sveikatos būklę atspindintis rodiklis, kiek mirčių gerai teikdami medicinos paslaugas ir prevencines paslaugas, mes galime išgelbėt – gerėtų.
Tai mes paskaičiavom, kad savo to politinio ciklo pabaigoje mes galėtume išgelbėt apie 5 tūkst. gyvybių, nes tai suteiks geresnį prieinamumą, diagnostiką ir paslaugas žmonėms, kurie turi rizikos veiksnių, onkologinių susirgimų, lėtinių ligų, širdies kraujagyslių sistemos ligų.
Ministre, dalis medikų sako, kad apskritai sistema yra finansuojama netinkamai. Tai gal reiktų jį peržiūrėti? Nes kasmet suplanuojamos lėšos, bet gydymo įstaigos metų gale vis prašo finansuoti suteiktas viršplanines paslaugas.
Bet žiūrėkit, jūs, kai gaunat atlyginimą, tai jūs planuojate, kiek jums reikės mokesčiams sumokėt, kiek paskolai, automobilio įmokai. Tai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo mes irgi planuojam, kiek maždaug mums reikės. Kaip mes tą skaičiuojam? Žiūrėdami į tai, kiek maždaug pernai buvo paslaugų ir užmesdami 10 proc. tikėtiną augimą. Tai planavimas išlaidų vis tiek vyksta.
Problema didžioji yra, kad realiai Privalomojo sveikatos draudimo fonde mes turime per mažai pinigų. Mums tikrai reikia sveikatos sistemoje, jeigu norim turėt stiprų viešą sektorių, mums reikia daugiau finansų. Tie finansai gali ateiti arba per didesnes privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba per kitus mokesčius.
Mes tikrai kalbame apie įvairias alternatyvas, bet visuomenės branda – socialinė ir ekonominė, ir politikų taip pat – turėtų ūgtelėti, kad mes pereitumėm į kito kokybinio lygio diskusiją apie tai, kad atsirastų dar kiti finansavimo šaltiniai.
Neseniai skelbėte, kad Lietuvos gyventojai pernai išleido apie 1,5 mlrd. eurų vaistinėse, dažnai žmonės pirko nereceptinius vaistus, maisto papildus, užsiėmė savigyda, daug vaistų vėliau buvo atnešami ir utilizavimui. Ką su šia informacija darysite, kokie pokyčiai laukia?
Kol kas mes diskutuojam, kaip prasmingai išnaudoti tas įžvalgas, tačiau matom, kad tas sveikatos raštingumo klausimas, farmacinė rūpyba iš tiesų išlieka prioritetais ir tikrai skirsime dėmesį pacientų raštingumo didinimui ir tokiam sąmoningam vaistų vartojimui.
Jus socialdemokratai pakvietė tapti partijos nare, bet ar jau apsisprendėt, ar tapsite?
Aš esu dėkinga partijai už kvietimą, vertinu tą, kaip tam tikro bendruomeniškumo ženklą ir tiek.
O jūsų sprendimas?
Kol kas to sprendimo viešai nepateikiu.
Ačiū.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
