Spalio 4 d. puslapio „Orai ir klimatas Lietuvoje“ administratoriai sulaukė gyventojų nuotraukų iš praėjusios nakties audros padarinių.
„Daugiausia bėdų [audra] pridarė pietrytinėje šalies dalyje, kur tokie stiprūs vėjai lankosi rečiau. Daugelyje rajonų vėjo gūsiai buvo iki 15-20 m/s, bet pajūryje ir vietomis pietryčiuose vėjo gūsiai galėjo siekti iki 25-27 m/s. Šalia to, buvo lietaus, pasitaikė perkūnijų“, – rašo „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi, kokių nuostolių pridarė stiprus vėjas.
„Vilniuj, Aukštutiniam Pavilny pakelėj ryte mačiau iš šaligatvio su šaknim didžiulį medį išvirtusį“, – rašė Lina.
„Ir Alytaus raj. gavo vėtros su lietum prieš rytmetį kokią 3-4 valandą. Pas mus didelę alyvą sulaužė, išguldė. Išvartė kas tik įmanoma buvo. Pas kaimynuką stogo dalį nupešė“, – pasakojo Rita.
Trečiadienį 13 val. elektros dar neturėjo beveik 4 tūkst. vartotojų, daugiausiai jų – Vilniaus regione, BNS pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).
Pasiruoškite: šeštadienį vėjas dar labiau sustiprės
Sinoptikai įspėja, kad nemalonių orų dar sulauksime. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, jau ketvirtadienį smogs dar viena audra.
Ketvirtadienio dieną daug kur protarpiais palis, vakariniuose rajonuose vietomis smarkiai. Vakariniuose rajonuose galima perkūnija. Vėjas pietvakarių, pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, daug kur gūsiai 15–20 m/s, vakariniuose rajonuose vietomis 21–23 m/s, pajūryje iki 27 m/s. Aukščiausia temperatūra 12–16 laipsnių šilumos.
Penktadienio naktį vietomis numatomas trumpas lietus, dieną daug kur, daugiausia šiaurės vakariniuose rajonuose, palis. Vėjas naktį šiaurės vakarų, vakarų, 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s, dieną pietvakarių, 8–13 m/s, vakariniuose rajonuose vietomis gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį 4–9, pajūryje 10–12, dieną 11–16 laipsnių šilumos.
Šeštadienį protarpiais lis. Vėjas pietvakarių, vakarų, pereinantis į šiaurės vakarų, gūsiai 15–20 m/s, vietomis 21–25 m/s. Temperatūra naktį 8–13, dieną 11–16 laipsnių šilumos.
Ruduo – su savais išbandymais
Šių metų vasara pasižymėjo ekstremaliais gamtos reiškiniais. Vasaros pradžią paženklino stichinė sausra, atnešusi nuostolių ūkininkams, o pabaigą – audros, stiprios liūtys ir kruša, niokojusios pastatų fasadus, stogus, apgadinusios automobilius ir kitą turtą.
Nors, anot meteorologo Gyčio Valaikos, dažniausiai vasariškų audrų sezonas baigiasi kartu su šiltuoju sezonu, ruduo taip pat gali nemaloniai nustebinti. Anot G. Valaikos, antroji rudens pusė su savimi taip pat gali atnešti vėjuotus, audringus orus.
„Tiksliai prognozuoti, koks bus visas ruduo, sudėtinga – prognozės gana dažnai keičiasi. Tačiau šiuo metu numatoma, kad rudens pradžia bus šiltesnė už daugiametį vidurkį. Tiesa, kaip ir dažnai būna, antroje rudens pusėje – spalio gale, lapkričio mėnesiais – gali pasitaikyti rudeniškų audrų. Šiemet Atlanto vandenyno vanduo yra šiltesnis nei įprasta, tad, tikėtina, dėl šios priežasties gali formuotis daugiau žemo slėgio sūkurių, galime sulaukti stiprių vėjų“, – pasakoja G. Valaika.
Anot meteorologo, nors šios vasaros orai dažną nustebino, prie tokių nenuspėjamų ir ekstremalių gamtos reiškinių teks prisitaikyti – jie tik dažnės ir gali pasitaikyti visais sezonais.
„Gamtos stichijų visada pasitaiko, o šiais laikais dėl klimato kaitos vieni orų reiškiniai dažnėja, kiti – intensyvėja. Pavyzdžiui, tokia liūtis, kokia šią vasarą buvo Klaipėdoje, kyla kasmet, todėl prie tokių reiškinių, kai apsemiamos gatvės, teks priprasti, o ne jais stebėtis.
Taip pat ir dėl vasaros tropinių naktų – jų dažnėja ir dažnės. Iki 90-ųjų tokie reiškiniai apskritai buvo retenybė, o dabar, tiesą sakant, stebintų, jei Lietuvoje per vasarą nebūtų nė vienos tropinės nakties. Ruduo taip pat dažnai atsineša savus reiškinius – stiprius vėjus, kurie būna vis intensyvesni“, – pasakoja meteorologas.
Nors dažnai dėl stiprėjančių gamtos reiškinių kaltė verčiama tik klimato kaitai, G. Valaika tikina, kad kardinalios orų permainos yra sąlygotos daugelio veiksnių, tad kaltinti vien besikeičiantį klimatą negalima.
„Tai, kad reiškinys yra klimato kaitos padarinys, sakome tuomet, kai šis yra labai retas, labai ekstremalus. Taip, pastaroji kruša jau galėjo būti klimato kaitos padarinys, tačiau kasmet aplankančios stiprios liūtys – nebūtinai. Bet reikia pripažinti, kad net ir įprasti reiškiniai tampa itin intensyvūs ir dažni, todėl teks prie to prisitaikyti“, – teigia meteorologas.
