Kultūros vertybėmis pripažintus pastatus valstybė saugo tik popieriuose, o juose gyvenantys žmonės jaučiasi labiau įkaitais, nei ypatingai svarbių objektų savininkais, antradienį rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“.
Kultūrinėmis vertybėmis pripažintų ir į Kultūros paveldo departamento (KPD) registrą įtrauktų statinių savininkus valstybė, užkrovusi ant pečių per didelę naštą, sugeba tik bausti už tai, kad jie lopo kiaurus savo namų stogus, keičia vėjo košiamus langus arba, saugodami savo gyvybes, perpuvusius senus laiptus pakeičia naujais.
Saugomų pastatų valdytojai neturi teisės disponuoti savo turtu, taip, kaip išmano, vietoje pagalbos jie sulaukia vien tik apribojimų.
Norint tokiame name atlikti remontą arba rekonstrukciją, būtina parengti specialų projektą, tačiau tai gali daryti tik atestuoti specialistai. Visus darbus būtina derinti su paveldosaugininkais. Vadinasi, projektas, statybinės medžiagos ir darbai, namo savininkui kainuoja keletą kartų brangiau negu tam, kuris gyvena ne valstybės saugomame objekte ir gali savo namus keisti, kaip išmano.
Įstatymai verčia žmones nusižengti - nenorėdami gyventi pūvančiose architektūrinėse vertybėse, žmonės remontuoja savo būstus nepaisydami paveldosauginių reikalavimų ir neramiai miega baimindamiesi, jog bus apskųsti ir nubausti KPD inspektorių.
Į kultūros vertybių registrą yra įtraukti 152 uostamiesčio pastatai. Kiek iš jų gyvenamieji - KPD Klaipėdos teritorinis padalinys neskaičiuoja, tačiau šios institucijos specialistai dienraščiui sakė, jog neatmena nė vieno atvejo, kad pagal visus reikalavimus susiremontavęs būstą savininkas, būtų gavęs iš valstybės kompensaciją.
Tik prieš dvejus metus, papildžius Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, jame buvo numatyta galimybė pastato valdytojui kompensuoti 50 proc. rekonstrukcijos išlaidų, tačiau per šį laikotarpį susigrąžinti dalį išlaidų pavyko vienetams.
Pavyzdžiui, šiemet dėl kompensacijos į KPD kreipėsi 11 objektų valdytojai. Nė vienas iš jų rekonstruotų namų nėra gyvenamasis. Kodėl žmonės nesinaudoja galimybe susigrąžinti didžiules išlaidas, galima paaiškinti paprastai - tai padaryti tas pats, kas kalną nuversti.
Kompensaciją gauna tik patys atkakliausieji ir ištvermingiausieji, mat KPD reikia pateikti šūsnį dokumentų ir visų pirktų statybinių medžiagų sąskaitas faktūras. To taip pat negana - būtina pasirašyti vadinamąją apsaugos sutartį su KPD, reiškiančią, kad namo valdytojas leidžia visuomenei susipažinti su architektūrinėmis pastato vertybėmis. Tai taikoma ir tuo atveju, jeigu vertybės yra namo viduje.
Ketinantys susiremontuoti pūvantį pastatą ir gauti kompensaciją Klaipėdos Aukštosios gatvės 19-ojo namo gyventojai, įstatymų ir galiojančios tvarkos raizgalynę narplioja jau keletą metų. Metai bėga, o situacija tik blogėja.
Šią vasarą tik per plauką neįvyko nelaimė, kai nuo šio valstybės saugomo namo stogo atskilo konstrukcija. Laimei, ji nekliudė praeivių. Beje, Aukštosios g. 19 namas dar iki šio incidento jau buvo pripažintas avariniu.
Vilos "Sofija" savininkas Remigijus Dailidė: "Jeigu būčiau žinojęs apie Kultūros paveldo departamento registrą, remontus daryčiau paisydamas reikalavimų. Pirkdamas namą mažiausiai tikėjausi, kad dėl jo teks tąsytis po teismus".
Įvykio vietoje lankėsi ir paveldosaugininkai, kurie tuomet aiškino, jog į kultūros vertybių registrą įtrauktas namas yra privatizuotas, todėl jo remontu privalo pasirūpinti 10 šio namo gyventojų.
"Vakarų ekspresui" šio namo gyventojas Marius Tumšys pasakojo, kad bandymai kurti bendriją ir tokiu būdu ieškoti lėšų kapitaliniam remontui atsimuša į sieną. Tuo tarpu avarinis namas, neva saugomas valstybės, ir toliau sėkmingai pūva. Ne taip seniai dalis stogo ir vėl nukrito tiesiai ant gatvės, kuria vaikšto žmonės. Gyventojai džiaugiasi, jog šią žiemą pro stogą dar neteka vanduo, tačiau tai - laiko klausimas.
Klaipėdiečiai savo jėgomis stogo dangos keisti neturi teisės - būtina laikytis paveldosauginių reikalavimų, stogo danga privalo būti kuo labiau autentiška, mat namas statytas XVIII amžiaus antroje pusėje...
"Bendrijos neregistruoja nė vienas Klaipėdos notarų biuras, pasakoja kažką apie įstatymų spragas. Remontuoti namą savo jėgomis galėtų nebent milijonieriai - stogo dangai, vamzdynams keisti, vidaus darbams atlikti reikalingi šimtai tūkstančių litų. Pikčiausia yra tai, kad perkant butą apie jokius paveldosauginius registrus buvę savininkai nė žodžiu neužsiminė, o kai pradėjau domėtis, ko reikia norint atlikti remontą ir kompensacijai gauti, pasijutau lyg košmariškame sapne", - iki šiol neatsigauna M. Tumšys.
Istorija, į kurią pateko kitas klaipėdietis - Jūrų muziejaus darbuotojas Remigijus Dailidė, pakeitė visą jo šeimos gyvenimą. "Nebežinau ką daryti", - prisipažino Smiltynėje vilą "Sofija" įsigijęs biologas.
R. Dailidę bėdos užgriuvo prieš mėnesį, kuomet jį išsikvietę KPD Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai pranešė apie skirtą baudą už kultūros vertybe pripažinto namo niokojimą.
Pirkęs visiškai apleistą ir netinkamą gyventi pastatą, žmogus ėmėsi darbo - pakeitė stogą, pašalino supuvusius ir nesaugius laiptus, sutvarkė namo išorę, ketino pakeisti dar ir langus, tačiau tuomet sužinojo, jog darydamas remontą savo namuose pažeidė įstatymą, mat darbus atliko nesilaikydamas paveldosauginių reikalavimų.
Tik nubaustas 1 000 litų bauda, R. Dailidė sužinojo, kad gyvena pastate, kuris įrašytas į kultūros vertybių registrą. Apie šį registrą jam nepranešė buvę vilos savininkai, duomenų apie tai nepateikė nei archyvas, nei valstybinis nekilnojamojo turto registras.
R. Dailidė baudą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris nusprendė, jog klaipėdietis nubaustas nepagrįstai. Nepaisant to, istorijos galo dar nematyti - KPD Klaipėdos teritorinis padalinys ketina sprendimą apskųsti aukštesnei instancijai. Vilos "Sofija" remontai sustabdyti, o svajonės atkurti statinį taip, kaip šis atrodė muziejininko surastame sename atviruke - tolsta.
"Kai pradėjau domėtis, ko reikia norint atlikti remontą ir kompensacijai gauti, pasijutau lyg košmariškame sapne", - sako Klaipėdos Aukštosios gatvės 19-ojo namo gyventojas Marius Tumšys
Paveldosaugininkai nemėgsta pripažinti savo klaidų. R. Dailidės atveju - taip pat. Nors įstatymai reikalauja, kad įtraukus statinį į kultūros vertybių registrą per 15 parų apie faktą būtina informuoti valstybinį nekilnojamojo turto registrą, to nebuvo padaryta. Būtent dėl šios priežasties, vilos savininko nė viena institucija neinformavo apie tai, jog šis gyvena valstybės saugomame objekte.
KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovo pareigas laikinai einantis Vitalijus Juška dienraščiui tvirtino, jog gyvenantys paveldosauginiuose pastatuose žmonės patys privalo domėtis savo namų istorija.
"Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės", - priminė V. Juška. Anot paveldosaugininko, Vilniuje KPD laimėjo ne vieną panašią bylą, mat atnaujinamo kultūros vertybių registro sąrašai yra skelbiami leidinyje "Valstybės žinios". Kadangi informacija buvo prieinama visuomenei - teisintis nežinojimu, esą nėra tvirtas argumentas.
Paradoksalu yra ir kita - už paveldosauginių reikalavimų nesilaikymą, baudžiami tie, kurie savo namus nuo griuvimo gelbėja juos remontuodami be specialių projektų, tačiau atsakomybė netaikoma savininkams, kurie privatizuotuose valstybės saugomuose objektuose nedaro nieko - tiesiog leidžia šiems griūti.
Vaida Jutkonė
